Baisogalos dvaras yra vienas iš senesniųjų tos apylinkės dvarų, priklausiusių Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Kadangi jis buvo įsikūręs karališkose valdose, todėl buvo vadinamas karališkuoju. Tik XVIII a. pabaigoje ir XIX a pradžioje tapęs privačia nuosavybe, šio vardo neteko.

Baisogala ilgą laiką priklausė Veliuonos karališkųjų turtų kombinatui ir iš ten buvo valdoma. Bet 1554 m. karalius Žygimantas Augustas paliepė vyriausiam valakų reformos valdytojui Baisogalos dvarą išeliminuoti iš kombinato ir perduoti valdyti Hansui Skopui. Naujasis dvarininkas, o vėliau ir jo sūnus Zibultas, pradėjo bylinėtis su bažnyčia dėl žemės ir kitos nuosavybės. Po Zibulto mirties Baisogalos dvarui atitekus Petrui Korsakui, o turtiniai ginčai buvo sprendžiami taikiai.

1754 m. karalius Augustas III Baisogalos dvarą pavedė valdyti Steponui Koseckiui. Tačiau jau 1769 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis dvarą atidavė savo giminaičiams Andriui ir Teresei Poniatovskiams. Šie dvarą valdė neilgai ir 1782 m. jo valdymą perdavė Petrui Zarankai.

1791 m. Lietuvos-Lenkijos seimas pasisakė prieš valstybės iždo nuomą, ir nuo tada pradėta dvarus pardavinėti. Po 1794 m. kai kurie dvarai perėjo į atskirų savininkų rankas.

1822 m. Baisogalos dvaras buvo valdomas grafų Eustachijaus ir Antano Chropovieckių, o nuo 1830 m. perėjo Juozapo Komaro nuosavybėn. Nuo jo prasidėjo netrumpa Komarų dinastija.

J.Komaras gyveno Raguvėlėje ir tik retkarčiais pasirodydavo Baisogaloje. Sūnus Vladislovas nuo 1846 m. jau nuolatos gyveno Baisogaloje. Jis buvo pavyzdingas ūkininkas, valdė tūkstančius hektarų žemės. Vien tik Baisogalos parapijoje jam priklausė 9 dvarai, o visoje Lietuvos-Lenkijos karalystėje – apie 40. Tačiau turtingi ir garsūs dvarininkai Komarai neturėjo kilmės titulo. Po tėvo mirties nuo 1896 m. Baisogalą su visais folvarkais paveldėjo sūnus Vladislovas, vėliau vadinamas Vladu.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1922 m. Seimas išleido žemės reformos įstatymą, pagal kurį buvo nusavintos ir Komaro latifundijos. Baisogalos dvare V. Komarui buvo palikta tik įstatyminė žemės norma - 80 ha. Netrukus Žemės ūkio ministerija, įvertindama V. Komaro sugebėjimą gerai ūkininkauti, Baisogalos ūkį priskyrė prie pavyzdinių ir, prijungus jam gretimus folvarkus (Jadvimpolio, Marilino ir Užupio), suformavo stambų žemės masyvą (1010,39 ha). Lietuvos vyriausybė tą žemę jam išnuomojo lengvatinėmis sąlygomis, po 1 litą už hektarą.

Komarų dinastija tęsėsi iki pat 1940 m. Lietuvos aneksijos. Tų metų vasarą Vladas Komaras buvo areštuotas, kalintas ir mirė 1941 m. Karlage, Karagandos srityje. Jo dvare buvo įkurtas tarybinis ūkis.

Vokiečių okupacijos metais dvarą valdė ir rūmuose gyveno vokišku akcentu kalbantis Lietuvos vokietis. Rūmų patalpose buvo karo lauko ligoninė. Karui pasibaigus, vėl atkurtas Baisogalos tarybinis ūkis, o rūmuose įsikūrė mokykla. 1948 m. tarybinio ūkio bazėje įsteigiama Gyvulininkystės bandymų stotis ir eksperimentinis ūkis.

Dauguma Komarų statytų pastatų išliko iki šiol. Pasak architektės Romualdos Tarabildienės, dabartiniai puošnūs dvaro rūmai pastatyti XIX a. viduryje. Rūmai su ratine-žirgynu ir virtuve-sandėliu sudaro pusiau uždaros kompozicijos ansamblį, apie kurį grupuojasi kiti pastatai: oranžerija, šulinys, ledainė, kumetynas, tvartas su diendaržiu. Vienas iš gražiausių ūkinių pastatų – vėjo malūnas. Jis olandiško arba kepurinio tipo, trijų aukštų, su cokoline dalimi, tinkuotomis aštuoniakampėmis piramidės formos sienomis, puoštomis įvairių formų arkomis. Mūro sienos dekoro elementuose įvairūs pseudostiliai: I aukštas – klasicistinio, II – renesansinio, III – gotikinio. Tikriausiai statytas taip pat XIX a. viduryje. Jis veikė iki 1954 m. Dabar, nors ir turi valstybės saugomo architektūrinio paminklo statusą, malūno pastatas atrodo labai apgailėtinai.
Prie dvaro sodybos stovėjo magazinas, į kurį dvarininkai ir valstiečiai supildavo ir laikydavo javus bado atvejui. Po antrojo pasaulinio karo šis statinys buvo nugriautas.
Šalia rūmų XIX a. užveistas 3,5 ha parkas, jame iškasti tvenkiniai. Ir parkas, ir tvenkiniai iki šiol prižiūrimi ir atnaujinami. Parku ir rūmais grožisi turistai. Čia kasmet vyksta pavasarinės poezijos šventės.

Iš http://www.lgi.lt