Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Belvederio dvaras (skaityti)



Garso fonas: Early Music Ensemble

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

XIX a. Seredžiaus apylinkės priklausė Tiškevičiams. 1820 m. dalį dvarų apie Seredžių iš Tiškevičių nupirko K. Burba. Jo rūpesčiu apie 1830 m. dešiniajame Nemuno krante, ant šlaito šalia Seredžiaus, labai gražioje vietoje su puikiu vaizdu į Nemuną, buvo pastatyti prabangūs dviejų aukštų rūmai su apžvalgos bokštu (belvederiu). Spėjama, kad rūmų projektą XIX a. pirmoje pusėje sukūrė talentingas italų architektas Pjetras de Rosis. XIX a. pabaigoje, išmirus Burbų giminei, Belvederio dvarą kurį laiką valdė Povilas Puzinas ir Ježis Valevskis. Pirmojo pasaulinio karo metais be šeimininkų likęs Belvederio dvaras buvo vandališkai nusiaubtas: sunaikinta biblioteka, archyvai, išniekinti koplyčioje buvę Burbų giminės mirusiųjų palaikai, išgrobstyti ir nuniokoti rūmai. 1921 – 1925 m. rūmuose buvo įsikūrusi Žemės ūkio mokykla. Tarybiniais metais čia veikė pienininkystės, o vėliau žemės ūkio technikumas. Gana ilgą laiką rūmai priklausė Klausučių sodininkystės tarybiniam ūkiui. 1979 m. Paminklų konservavimo institutas paruošė rūmų restauravimo projektą. Deja, jis taip ir nebuvo įgyvendintas.

Belvederio dvaro klestėjimo metais (1830-1840) šalia rūmų buvo įkurtas nedidelis, 7 ha ploto, puikiai prie banguoto vietos reljefo priderintas peizažinis parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Parko takai ir alėjos vedė nuo dviaukščio svirno su lodžija link rūmų, kapinaičių ir nedidelės koplytėlės, esančios parko gilumoje. Parko teritorijoje buvo nedidelis tvenkinys, nuo rūmų šlaitu link Nemuno vedė puošnūs 375 pakopų laiptai. Centrinės dalies privažiavimo kelias veda į kalną ir, darydamas lanką vakariniu parko pakraščiu, įsijungia į priešinga kryptimi einančią išlenktos formos pagrindinę parko alėją. Šios alėjos gale, priešais neogotikinio stiliaus pagalbinį dvaro pastatą, atsiveria reginys į vakarinę rūmų dalį su bokšteliu. Iš vietinių medžių savo galingomis lajomis ir kamienais išsiskiria paprastieji ąžuolai ( H 20-30; D 40-120 ), paprastieji klevai, mažalapės liepos, paprastieji uosiai, kalninės guobos. Šalia jų veši karpotieji ir plaukuotieji beržai, paprastieji šermukšniai, skroblai, eglės, pušys, ievos, blindės, drebulės... Iš vertingiausių svetimžemių sumedėjusių augalų paminėtinos veimutinės pušys, europiniai maumedžiai, vakarinės tujos, glaustašakė paprastojo ąžuolo forma ( Quercus robur ‘Fastigiata’ ), didžialapės liepos karpytalapė forma ( Tilia pltyphyllos ‘Laciniata’ ), vėlyvoji ieva... Šiuo metu parke išlikę 23 rūšių ir formų sumedėję introdukuoti augalai. 1958 m. Belvederio parkas buvo paskelbtas saugomu valstybės, o 1986 m. – respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Parkas ir išlikę dvaro pastatai (rūmai, svirnas ir koplytėlė) šiuo metu labai apleisti. Parko teritorija netvarkoma, nešienaujama žolė, visur gausu savaime prižėlusių menkaverčių krūmų ir medžių bei sausuolių… Slogų įspūdį palieka ir šlaite esantys gerokai apgriuvę ir krūmais užžėlę laiptai. Apgailėtinai atrodo ir kažkada buvę labai prabangūs rūmai. Tačiau, mūsų nuomone, parko būklė nėra beviltiška. Pradedant rekonstrukcijos darbus, visų pirma reikėtų pašalinti visus menkaverčius, savaime išaugusius medžius, išlaisvinant nuo jų stelbimo vertingus egzotinius medžius ir krūmus bei galingus šimtamečius ąžuolus, paprastuosius uosius, klevus, mažalapes liepas. Taip pat reikėtų išvalyti nuo menkaverčių krūmų ir atžalų parko teritorijai priklausantį puikų šlaitą link Nemuno su čia augančiais ąžuolais bei kitais vietiniais medžiais. Nuo rūmų pusės būtina daugiau ar mažiau atverti vaizdą į Nemuną, išlaisvinant nuo vietinės augmenijos šlaito laiptus. Ypač kruopščiai ir atidžiai reikėtų tvarkyti prieš rūmus esančią parko parterinę dalį su čia ir šalia esančiais vertingiausiais egzotiniais augalais (veimutinėmis pušimis, europiniais maumedžiais…). Reikėtų daugiau atverti ir koplytėlę bei sutvarkyti šalia esančią teritoriją. Ir, žinoma, būtina vejų rekonstrukcija bei tinkama jų vėlesnė priežiūra. Tvarkant parką, nereikėtų užmiršti ir buvusio dvaro rūmų bei kitų išlikusių pastatų. Norėtųsi tikėti, kad puikus Belvederio dvaro ansamblis bendromis valstybės ir vietinės valdžios pastangomis netolimoje ateityje bus sugrąžintas naujam gyvenimui.

Į viršų