Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviškame Klangių kaime ant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos.
Petras buvo vyriausiais nemažame Cvirkiukų būryje. Nors vaikai anksti neteko tėvo, tačiau jis spėjo tvirtai nulemti tolesnį Petro kelią. Pastebėjęs sūnaus gabumus, jis prieš mirtį prisakė žmonai:
- Iš paskutiniųjų leisk Petrą mokytis… Žiūrėk, kad vaikui iš po žiponėlio visada balti marškiniai matytųsi.

1918 metų rudenį būsimas rašytojas pirmąsyk atsisėdo į mokyklos suolą Veliuonos pradinėje. Mokėsi gerai, be didesnio vargo gaudavo gerus pažymius, bet labiausiai iš visų išsiskyrė savo piešiniais. Dažniausiai piešdavo ką nors linksma, juokinga. Taip pat Petriukas buvo bene didžiausias klasės nepasėda ir išdaigininkas.

1922 metų rudenį trylikametis Cvirka paliko gimtąją pastogę ir apsigyveno Vilkijoje, kur pradėjo mokytis progimnazijoje.

Menininko kelyje įdomiausia yra talento gimimas. Kodėl žmogus pradeda kurti? Kas išjudina jo meninę vaizduotę, kas ją maitina? Jaunas Cvirka jau turėjo ryškių prozininko talento bruožų. Buvo apsigimęs pasakotojas.

Vilkijoje Cvirka žengė pirmuosius žingsnius į literatūrą. Klasėje jis išsiskirdavo literatūriniais rašiniais. Ypač mėgo kurti laisvomis temomis. Dažniausiai aprašydavo vaikystės įspūdžius, gimtojo kaimo žmones, jų vargus.

Cvirka apsisprendė mokytis dailės. 1926 metų vasarą jis išlaikė stojamuosius egzaminus į Kauno meno mokyklą. Šį pasirinkimą greičiausiai nulėmė praktiniai sumetimai. Tačiau slaptoji Petro svajonė buvo literatūra. O slapta svajonė veik visada yra stipresnė už viešąją, ji stiprėja, kursto žmogų, kol jį įveikia. Jis pradėjo rašyti apsakymus. Cvirkos apsakymai – ryškus meninis dokumentas apie rašytojom pragyventą laiką, visuomenę ir žmogų. Cvirka apsakymuose vaizdavo nemaža svarbiausių buržuazinės tikrovės bruožų, apnuogino skaudžių ir nepagydomų jos žaizdų. Dauguma Cvirkos apsakymų pagrįsti aštriais konfliktais. Žmogus čia susiduria, grumiasi su įvairiomis jėgomis – skurdu, beširdžiais šeimininkais, abejingais valdininkais, žiauriais okupantais, buržuaziniais nacionalistais ir pan. 1930 metais išėjo pirmas Cvirkos apsakymų rinkinys ,,Saulėlydis Nykos valsčiuje”.

1935 metų vasarą Marija Račkauskaitė Petras Cvirka sukūrė šeimą. Apsigyveno Marijos tėvų namuose Fredoje. Rašytojui pagaliau pasibaigė triukšmingų bendrabučių, tamsių pusrūsių gyvenimas. Bet svarbiausia, kad dabar galėjo kurti, pamiršęs kasdieninius rūpesčius dėl duonos kąsnio. Šiuose namuose užbaigė ,,Žemę maitintoją”, parašė ,,Meisterį ir sūnus”.

Reikšmingiausiais Cvirkos romanas - ,,Žemė maitintoja”. Ketvirto dešimtmečio lietuvių prozoje ,,Žemė maitintoja” iš karto išsiskyrė idėjiniu ir meniniu šviežumu. Aktualias ir pažangias ano meto idėjas rašytojas išreiškė sodriais, meniškais vaizdais, jo sukurti Monikos ir Juro paveikslai tapo vienais ryškiausių mūsų literatūros personažų. Šiame romane Cvirka plačiau, negu kituose savo kūriniuose, praskleidė herojų jausmų ir minčių pasaulį. Juras ir Monika ne tik dalyvauja vaizduojamuose įvykiuose, bet ir dėl jų jaudinasi – džiaugiasi ar sielojasi.

Dar viename savo romane - ,,Meisteris ir sūnūs” – Cvirka ryžosi plačiau pavaizduoti dvasinį liaudies žmonių pasaulį, šviesiuosius jo bruožus, mažiau pavaldžius socialinėms ir istorinėms sąlygoms – optimizmą, dvasinę giedrą, linksmumą, lakią fantaziją, polinkį į meną.

1947 metų gegužės 2 dieną Cvirka staiga mirė. Netikėta rašytojo mirtis pačiame gyvenimo ir kūrybos vidurvasary sukrėtė visus jį arčiau pažinojusius žmones, buvo skaudi visam kraštui, jaunai tarybinei lietuvių literatūrai. Taip ir liko neišsipildžiusios šviesios, brandžios rašytojo svajonės. Ilgesnį laiką pailsėti gimtuosiuose Klangiuose… Pasistatyti kur nuošaliai ant kalno namelį, kad būtų matyti Nemunas, ir kurti, kurti…

Taigi Cvirka buvo tipiškas kovingojo XX amžiaus menininkas: augdamas kaip rašytojas, jis kartu augo ir kaip savo krašto veikėjas.
http://www.mokslai.lt

Apie muziejų Muziejus įkurtas 1953 m. rašytojo Petro Cvirkos tėviškėje, kurioje išlikęs gyvenamasis namas, klojimas ir svirnas.
Eksponuojami Cvirkų šeimos baldai, buities reikmenys, ūkio padargai.
Čia veikia ir Veliuonos krašto etnografinė ekspozicija.
Kontaktai
Adresas: Klangių kaimas, LT-74438, Veliuonos seniūnija, Jurbarko rajonas.
Tel.: (8 ~ 447) 52 710, (8 ~ 447) 42 625.
El. paštas: kristinarag@gmail.com
Muziejaus prižiūrėtoja – Kristina Ragaliauskienė.