Lygumų miestelis stovi netoli Kruojos upelio, 27 km į š.r. nuo Šiaulių. Vietovė išsistačiusi lygioje vietoje; iš čia ir jos vardas.

XV a. pradžioje Lygumai buvo dvaras, kurį XVI a. valdė L. Viekavičius. 1553 m. dvaro žemėje buvo pasėta 60 statinių žiemkenčių ir 54,5 statinės vasarinių javų. Kara¬lius Augustas II, atsiteisdamas už visuotinį karaliaus stalo dvarų žemės išmatavimą, Lygumus atidavė matininkui Čapskiui.

XVIII a. gale ar XIX pradžioje dvarą įsigijo Pranas Boufalas; jis 1806 m. nusavino Lygumų parapijos žemes ir jų vietoje parapijai paskyrė pelkynus. Iškilo ilga byla, kurią 1814-1819 metais laimėjo parapija. Dėl to baudžiauninkai parapijiečiai nekentė gobšaus dvarininko. Kai šis mirė, apie jį pasklido daug kalbų; ėjo gandai, kad miręs dvarininkas atsikeliąs iš karsto, uždegąs žvakes ir laikąs mišias. Matyt, šiais gandais buvo tikima, nes lavonas buvo išimtas iš kapų koplyčios rūsio ir palaidotas dvaro miške. Po Boufalų Lygumų dvaras perėjo Rimkevičiams. Feliksas Rimkevičius, dar prieš baudžiavos panaikinimą, dalį baudžiauninkų buvo nuo baudžiavos atleidęs. Jis sumaniai tvarkė dvaro ūkį, įruošė bavarišką bravorą. Tačiau Rimkevičius buvo rusų apkaltintas palaikęs 1863 m. sukilėlius, ir todėl jo dvaras, priverstinio pardavimo keliu, perėjo Rennenkampfui. 1884 m. Lygumų dvaras buvo didelis, jam priklausė 50 valakų žemės, tuo tarpu 32 Lygumų miestelio ūkininkai valdė tik 280 dešimtinių (14 valakų).

Jau 1436 m. Lygumų dvaras išlaikė kunigą. Tais metais ar anksčiau buvo pastatyta koplyčia. 1524 ar 1526 m. Lygumų dvaro savininkas L. Vietkavičius, Vilniaus vyskupo Jono (D. L. kunigaikščių giminės) raginamas, prie Kruojos kranto pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią, jos išlaikymui paskirdamas Šantauskų palivarką, kiek kitų žemių bei sklypų ir 1 simuklę. 1526. XI. 7 karalius Žygimantas Senasis šią donaciją patvirtino. 1614 m. Upytės teismas atėmė iš parapijos palivarką (Lypiškių dvarą), tačiau iš Lygumų dvaro žemių parapijos reikalams priskyrė 5 valakus ir 16 margų, kuriuos nusavino jau minėtas Boufalas. Tačiau jis pralaimėjo Upytės ir Vilniaus apeliaciniame teisme, turėjo parapijai sumokėti 7000 auksinų ir padengti teismo išlaidas. 1842 m. rusai nusavino parapijos žemes, palikdami tik 33 dešimtines. Tačiau nenusileisdamas klebonas kun. J.Beniusevičius nupirko 6 valakus ganyklų ir jas padovanojo parapijai. Taigi Lygumų parapija turėjo daug žemės ir buvo viena iš turtingesniųjų plačioje apylinkėje.

1791 ar 1793 m. klebonas kun. Kristupas Volfas pastatė naują medinę bažnyčią, išsilaikiusią daugiau kaip 100 metų. 1906-1914 m., klebono kun. Jurgio Rupkos rūpesčiu ir parapiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė vienabokštė gotinio stiliaus bažnyčia; jos statyba atsiėjo 80.000 rublių. Bažnyčia didžiulė (apie 46x32 m). 1915 m. ją konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. 1936 m. klebonas kun. P. Svilas išpuošė bažnyčios vidų. Buvo įtaisyti 3 dideli varpai (1079, 640 ir 320 kg), atsiėję 30.000 litų. 1940 m. Lygumų parapija apjungė 4136 katalikus. Jai priklausė dvi koplyčios: Sereikiuose ir kapinėse. Priklausė Šiaulių dekanatui. Lygumų altarija įkurta XVII a. 1760 m. kun. S. Bukauskas jai padovanojo 2,5 dešimtinių pievos; altaristas už donatorių turėjo laikyti kasmet po12 mišių. Altarijai priklausė ir degtinės varykla. 1846 m. altarija perstatyta; 1925 m. perkelta į kitą vietą.

1863 m. sukilimas palietė ir Lygumus. Sukilėlių vadas Bitė su savo vyrais III. 3 (kitais duomenimis V. 17) užpuolė Lygumus ir sunaikino rusų valsčiaus bylas.
Vysk. M. Valančiaus laikais Lygumuose buvo mokykla, tačiau gubernatorius Muravjovas 1864. II. 23 paprašė Vilniaus aps. mokslo globėją ją uždaryti; tai ir buvo padaryta. Vėliau įkurta rusiška mokykla.

Spaudos draudimo laikais lygumiškiai buvo aprūpinami lietuviškais raštais, kuriuos pristatydavo knygnešys ir daraktorius Leonardas Daukša, vėliau rusų suimtas ir kalintas. 1855-1904 m. Lygumuose klebonavęs kun. Pranas Stanskis nuoširdžiai rūpinosi žmonių švietimu. Aktyviai įsijungęs į vysk. M. Valančiaus blaivinimo akciją, ragino dvarininkus likviduoti smukles, rūpinosi iškeldinti iš kaimų žydus, ten laikiusius smukles, rėmė knygnešius ir kitu būdu stiprino lietuvybę. Rusų valdžia jį baudė piniginėmis baudomis. 1896 m. kun. Stanskis buvo paruošęs spaudai lietuvišką kalendorių, tačiau negavo leidimo jam išleisti. Parašė ir keletą eilėraščių, kurie vėliau buvo Vytauto D. universiteto bibliotekoje.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai lygumiškiai buvo aktyvūs. 1918 m. pabaigoje įsteigtas parapijos komitetas, sudaryta liet. valsčiaus savivaldybė. Carinės Rusijos laikais Lygumai priklausė Sereikių valsčiui nepriklausomybės pradžioje savivaldybės įstaiga perkelta į Lygumus. 1923 m. miestelyje buvo 753 ir dvare 124 gyventojai. 1930 m. miestelio aikštėje pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas (G. Bagdonavičiaus projektas), pavasarininkai pastatė gražų paminklinį kryžių. Lygumų turgaus aikštė gražiai sutvarkyta ir pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Pastatyta nauja pradžios mokykla ir daug kitų pastatų. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, girininkija, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, policijos nuovada, kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, garinis malūnas su elektrine, verpimo, mezgimo, vilnų karsimo įmonėlės, kelios krautuvės, užeigos. Buvo pavasarininkų biblioteka (apie 1000 knygų). 1933 m. gaisras sunaikino miestelio centrą, tačiau Lygumai vėl atsistatė. 1935 m. kapinėse pastatytas dailus paminklas šauliui Stasiui Kelpšai, žuvusiam kovose su bermontininkais.

Okupacijų metais Lygumai neteko daug gyventojų: daug nužudyta, deportuota. Kolchozinė sisteima juos labai nuskurdino. Pokario metais vyko rezistencinės kovos.
Bolševikų okupacijos metais Lygumai priskirti Pakruojo rajonui, yra apylinkės ir Lygumų kolchozo centras. 1959 m. Lygumuose buvo 830 gyventojų.

B.Kviklys ,,MŪSŲ LIETUVA"