Apie 10 km į šiaurės vakarus nuo Rokiškio, prie Nemunėlės upelio, yra Žiobiškio bažnytkaimis. Žiobiškio dvaras jau buvo žinomas Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos laikais. 1802 m. Daumantas—Siesickas čia pastatė medinę katalikų bažnyčią. 1859 m. vietovėje buvo 18 sodybų ir 128 gyventojai. 1912 m., kun. Zapkaus ir parapiečių rūpesčiu, pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, 1922 m. vyskupo Pr. Karevičiaus konsekruota. Vysk. Valančiaus laikais Žiobiškyje buvo mokykla, 1853 m. ją lankė 8 mokiniai.

Jau prieš I-jį pasaulinį karą Žiobiškyje buvo įsteigtas parapijos knygynas, gyventojai prenumeruodavo lietuviškus laikraščius.

Nepriklausomos Lietuvos laikais Žiobiškyje buvo keletas krautuvių, pradžios mokykla. 1928 m. buvo įsteigta pašto agentūra. Vietovė priklausė Rokiškio valsčiui, ir 1923 m. čia buvo 35 sodybos ir 212 gyventojų. Bolševikų okupacijoj Žiobiškis yra Rokiškio rajono apylinkės centras. Yra septynmetė pradžios mokykla, kultūros namai, choras, šokėjų grupė. Apylinkes gyventojai, atėmus iš jų žemę, suvaryti į kolchozą „Socializmo keliu". 1938— 1940 metais Žiobiškyje gyveno ir dirbo mokytojas Kazys Kalpokas, vėliau Čedasuose ir kitur suorganizavęs partizanų būrį, ilgai veikęs prieš bolševikus, pagaliau jų suimtas ir nužudytas.

Įdomi Žiobiškio R. katalikų bažnyčia, statyta iš paprastų granito akmenų, tačiau gotinio stiliaus. Tik smulkesnėms lytims pavartotos plytos. Bažnyčios projektą paruošė žinomas architektas Strandmanas, suprojektavęs apie trisdešimt Lietuvos bažnyčių.

Pusės kilometro atstu nuo Žiobiškio, prie Vengerinės upelio, yra Serafino kalnas. Viename jo šone yra sunkiai prieinama bala. Beveik visas kalnas buvo ariamas, tik pats viršus nejudinamas. Serafino vardu pavadintas todėl, kad seniau buvo ūkininko Serafino rėžyje. Pasakojama, kad šiame kalne esanti nugrimzdusi bažnyčia. Vienoje didžiųjų švenčių, tik nežinia kurioje, mišių metu, tame kalne esąs girdėti varpelio skambėjimas. Manoma, kad šis kalnas supiltas, tačiau nėra ryškių duomenų kad tai būtų piliakalnis.

B.Kvilkys ,,MŪSŲ LIETUVA"