1893 m. grafas Aleksandras Tiškevičius pastatė neogotikos stiliaus koplyčią (projektavo architektas K. E. Strandmanas), tokiu būdu nutaręs pagerbti savo tėvo Juozapo Tiškevičiaus atminimą ir įrengti šeimos kapavietę. Jos statybai buvo naudojamos Kretingos dvaro plytinėje pagamintos plytos, o profiliuotos figūrinės plytos parvežtos iš Įsručio, buvusio Rytų Prūsijoje. Koplyčia susideda iš dviejų dalių – apačioje esančio rūsio-mauzoliejaus ir virš jo kylančios koplyčios, kurioje įrengtas choro balkonas, pastatyti suolai-klaupkos ir neogotikinis altorius. Koplyčios duris puošė mediniai bareljefai su grafų Tiškevičių šeimos herbais ir neogotikinėmis rozetėmis. Teigiama, kad duris, choro laiptus ir balkoną bei suolus-klaupkas padarė dvaro stalius Vladislovas Suchanekas, o altorius parvežtas 1894 m. iš Varšuvos (Lenkija). Jį puošė Nukryžiuotojo bareljefas ir 4 apaštalų skulptūros. Kapinių koplyčioje ilsisi vienas turtingiausių ir įtakingiausių XIX a. Lietuvos didikų Juozapas Tiškevičius, miręs 1891 m. Jo palaikai buvo užbalzamuoti ir saugomi senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, o 1893 m. perkelti į naujai pastatytos Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus rūsį. Greta jo XIX a. pab. atgulė anūkė Marija Tiškevičiūtė – Aleksandro Tiškevičiaus vyriausioji duktė, mirusi 3-4 metų amžiaus, 1919 m. – žmona Sofija Tiškevičienė, o 1941 m. – anūkas Kazimieras Tiškevičius (1896-1941). Be jų, apie 1938-1939 m., koplyčioje buvusi palaidota Sekler, Tiškevičių šeimos mokytoja. Juozapo Tiškevičiaus dukters Marijos Tiškevičiūtės draugė, atvykusi iš Anglijos. 1940 m. ten pat atgulė Jadvyga Tiškevičienė – Juozapo Tiškevičiaus sūnaus, Užtrakio dvarininko Juozapo Tiškevičiaus, žmona, 1939 m. atvykusi į Kretingą pas vyro brolį Aleksandrą Tiškevičių iš rusų okupuoto Vilniaus krašto.