Prie Šventosios ir jos intako Juodupio (Įpilties k.) išliko trys piliakalniai ir alkakalnis. Labiausiai žinomas yra didysis piliakalnis, esantis Senosios Įpilties k. (Kretingos r.), Juodupės upelio deš. krante, prie buvusio vandens malūno tvenkinio. Piliakalnis, dar vadinamas Impilties piliakalniu, yra aukštuma, iš trijų pusių supama Juodupės. Aikštelė ovali, 60 × 40 m dydžio. Ją juosia 8–10 m aukščio ir 36–40 m pločio (apačioje) pylimas. Šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė. Tarpukariu piliakalnį dvejus metus tyrinėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologinė ekspedicija. Tyrimams vadovavo Karo muziejaus įkūrėjas ir vadovas generolas Vladas Nagevičius, kilęs iš Kretingos. Kasimo darbus vykdė 15 kareivių, atvykusių iš Klaipėdoje dislokuoto 6-ojo pėstininkų pulko. Tyrinėjimais domėjosi ir Senojoje Įpiltyje lankėsi valstybės prezidentas Antanas Smetona, Latvijos archeologas prof. Balodis ir kt. 1998 m. piliakalnį tyrinėjo R. Jarockis. Ištirtas ~1000 m2 plotas. Nustatyta, kad piliakalnis įrengtas pirmaisiais amžiais ir naudotas iki XIII a. vid., nuo II tūkstm. pr. naudotas kaip tvirtovė. Piliakalnyje 1933–1934 m. rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležinių strėlių antgalių, sidabrinis ilgasis. Atkastas 8 m ilgio, 3 m pločio, 2 m aukščio tunelis, grįstas akmenimis. Jo sienos ir lubos sutvirtintos dviem eilėmis ąžuolinių rąstų. Šiuo tuneliu buvo įvažiuojama į pilį. 1998 m. rasta lipdytos ir žiestos keramikos, žiedas.

Piliakalnis siejamas su istorinių šaltinių minima 1253 m. Impilties (Empilten, Ampillen, Ampilten) pilimi, kurią 1261 m. puolė Livonijos kariuomenė, o 1263 m., prieš pasitraukdami, sudegino gynėjai.

Impilties pilis X–XIII a. buvo svarbi čia gyvenusių kuršių tvirtovė, tarp Šventosios upės ir Baltijos jūros plytėjusios Duvzarės žemės centras. Manoma, kad pagrindinę pilį iš šiaurės pusės dengė pora mažesnių pilių, kurių viena stovėjo prie Šventosios upės, ant Karių kalneliais vadinamo piliakalnio, o kita buvo įrengta Graistupio ir Juodupio santakoje, Marijos kalneliu vadinamoje aukštumoje.
http://www.kretingosenciklopedija.lt