Bažnyčia yra Raseinių rajone, į šiaurės vakarus nuo Raseinių, Alėjų kaime, prie Kelmės-Raseinių kelio, prie Alėjos ir jos dešiniojo intako Gedotės santakos. XVI a. viduryje Alėjų palivarkas atiteko Raseinių vienuoliams dominikonams, kurie 1716 m. pastatė mūrinę koplyčią, tačiau tik XX a. pirmojoje pusėje čia pradėjo dirbti paskirti kunigai.

1935 m. naujai paskirtas kun. Vincas Rudzinskas (Alėjuose dirbo 1935-1944) nugriovė senąją koplyčią ir 1939-1940 m. pastatė dabartinę medinę, neogotikinę, turinčią istoristinių elementų kryžminio plano medinę bažnyčią (pašventinta 1940 m. liepos 14 d.). 1939 m. įkurta Alėjų parapija, o 1971 m. Alėjų bažnyčia oficialiai pakelta į parapijinės rangą.

Išskirtinis bažnyčios bruožas – ją puošiantys virš presbiterijos iškilę trys bokštai. Matyt statytojų nuomone trys bokštai turėjo simbolizuoti bažnyčios titulą – Švč. Trejybę. Stebina didžiajame altoriuje esančios pravoslavų ikonos. Tikėtina, kad jas dovanojo parapijoje esančių Šienlaukio, Dainių ar Pareigių kaimų gyventojai – pravoslavai. Gal būt dėl parapijos gyventojų pravoslavų įtakos altorių dekore galima įžvelgti pasikartojantį kokoškino (dekoratyvinio profiliuotos arkos pavidalo rusų medinių cerkvių architektūros elementas) motyvą.

Bažnyčioje yra saugomos meno vertybės: kairiajame altoriuje paveikslas „Šv. Barbora“ (XVIII a., aliejus, drobė). Be to yra paveikslas „Marija Sopulingoji“ (XIX a., tapyba ant lentos), keturios vienuolių skulptūros (iš jų dvi buvusios, bažnyčios fasade, depozito teisėmis perduotos Raseinių krašto istorijos muziejui, o kitos dvi mažesnės stovi bažnyčios dešiniajame šoniniame altoriuje). Meno vertybės statusą turi ir kairiajame šoniniame altoriuje esanti skulptūra „Nazarietis“ (XIX a., medis).

Jonas Brigys