Quicktime panorama

Valavičių (Karališkoji) koplyčia Skaityti

GPS: N54o41.089'   E025o17.155'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Koplyčia Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio pastatyta 1473 m. ir paskirta Švč. Mergelei Marijai, šv. Andriejui ir šv. Stanislovui. Šios koplyčios kriptoje buvo palaidoti karališkosios šeimos nariai. Čia buvo plaidotas ir šventumu garsėjęs Karalaitis Kazimieras. Kazimierą oficialiai pripažinus šventuoju, Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza pradėjo statyti naują Šv. Kazimiero koplyčią toje vietoje, kur vyskupas Eustachijus Valavičius turėjo savo šeimos koplyčią. Valavičiams atiteko buvusi Karališkoji koplyčia ir taip ji gavo naują vardą. 1630 m. Vilniaus vyskupo Eustachijaus Valavičiaus rūpesčiu koplyčia buvo perstatyta ir išpuošta. Antkapinis paminklas prie rytinės sienos primena, kad čia palaidotas koplyčios fundatorius Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (1572—1630).

Balto stiuko altoriaus centrinėje dalyje kabo ovalios formos paveikslas „Nekaltai Pradėtoji Švč. Mergelė Marija“, nežinomo autoriaus nutapytas XVII a. Kadaise šį paveikslą dengė sidabriniai aptaisai. Tad prie šio Dievo Motinos atvaizdo žmonės patyrė daug malonių. Šalia paveikslo — dvi alegorinės figūros iš stiuko. Koplyčios kupolo burių freskose — keturi evangelistai: šv. Matas, šv. Morkus, šv. Lukas ir šv. Jonas. Kupolo freskose — reikšmingiausi Švč. Mergelės Marijos gyvenimo įvykiai: Apreiškimas, Apsilankymas, Marijos Dangun Ėmimas ir Dievo Motinos karūnavimas.

Koplyčios šiauriniame fasade XVI a. įmūryta marmuro lenta su įspėjančiu lotynišku užrašu Violator operis infelix esto (Tebūnie nelaimingas kūrinio žalotojas). Tokių perspėjančių užrašų vartojimas siekia net antikos laikus.

Ant koplyčios vakarinės sienos kabo Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Šv. Jonas Nepomukas prieš karalių Vaclovą“. Šv. Jonas Nepomukas buvo šv. Augustino regulinis kanauninkas prie šv. Gvido katedros, vyskupo Jono Jenšteiniečio generalinis vikaras ir karaliaus Vaclovo IV žmonos nuodėmklausys. Šv. Jonas Nepomukas paties karaliaus buvo persekiotas, kartu su kitais kunigais uždarytas į kalėjimą. Despotiško būdo karalius Vaclovas IV norėjo pasisavinti Bažnyčios turtus, tardė šv. Joną Nepomuką, nes dar įtarė savo žmoną turint meilužį ir apie tai turėjo žinoti jos nuodėmklausys. Šv. Jonas Nepomukas neišdavė išpažinties paslapties, todėl buvo naktį nustumtas nuo Karolio tilto į upę. šv. Jonas Nepomukas yra nuodėmklausių ir kanauninkų globėjas, saugo nuo potvynių, maro. Šv. Jonui meldžiamasi norint išsaugoti reputaciją.

www.katedra.lt

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004