Quicktime panorama

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia Skaityti

GPS: N55o53.504'   E21o14.511'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
VDS, VPS serveriai Galerijos partneris:
Leidykla Versmė

XVII amžiuje prasideda Kretingos katalikų parapijos istorija, kuri tampriai susijusi su bernardinų bažnyčia.

Bažnyčios statyba prasidėjo 1610 metais. Pagal jos įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus pateiktus brėžinius mūrijimo darbus atliko Krokuvos mūrininkas Kasparas Arkonas. Pabaigus 1617 metais statybos darbus, pradėta tvarkyti interjerą.

Jau 1618 metų rugpjūčio 21 dieną Romos popiežius Povilas V suteikė Kretingos bažnyčiai dešimties metų visuotinius atlaidus, o pabaigus interjero įrengimo darbus 1619 metų liepos 7 dieną Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška konsekravo ją Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulu. Kartu jis pašventino altorius ir šventoriuje pradėjusias veikti bažnytines kapines.

Manoma, kad tais pačiais 1619 metais buvo įkurta ir Kretingos parapija, nors tą faktą patvirtinančių istorinių žinių neturime. Tuo metu ji apėmė Kretingos valsčiaus kaimus, dvarą ir Karolštato (Kretingos) miestą. Tikinčiųjų sielovada rūpinosi tėvai bernardinai (pranciškonai observantai).

Naujai pastatyta vienuolyno bažnyčia buvo gotikinė, vienos navos, bebokštė, su apside, rytiniu šonu prigludusi prie vienuolyno galerijos. Jos frontoną puošė didžiulė gotikinė arka, o sienas rėmė kontraforsai.

Viduje buvo įrengti dveji chorai: pasauliečiams skirtas didysis choras virš pagrindinio įėjimo (bobinčiaus) ir mažesnis choras vienuoliams – už didžiojo altoriaus.
Didžiajame chore stovėjo puošnūs vargonai, kuriuos Jonas Karolis Chodkevičius nupirko Karaliaučiuje. Jie turėjo 3 klaviatūras su 36 balsais. Pasakojama, kad pirmąsyk jiems užgrojus, susproginėję bažnyčios skliautai. Esą, nuo to laiko vargonais grodavo tik per didžiąsias šventes, o šiokiadieniais naudotasi 6 balsų vargonėliais. Žemaičiai šnekėjo, kad visoje Žemaitijoje nėra buvę nieko balsingesnio už Kretingos vargonus, Kražių davatkas ir Beržoro ubagus.

Požemiuose buvo įruošti laidojimo rūsiai. Po didžiuoju altoriumi bažnyčios fundatorius Jonas Karolis Chodkevičius įsirengė šeimos mauzoliejų. Jame perlaidojo jauniausiąjį sūnų Kazimierą Chodkevičių, palaidojo seserį, Kuršo kunigaikštienę Kristiną Forensbach, vyriausiąjį sūnų Joną Jeronimą Krizostomą Chodkevičių ir žmoną Sofiją Mieleckaitę Chodkevičienę. Čia amžinąją poilsio vietą pasirinko ir sau, tačiau antroji žmona Ona Aloizė Ostrogiškė Chodkevičienė paskutiniosios jo valios neišpildė ir palaidojo žymųjį karvedį Ostroge (Ukraina), savo šeimos koplyčioje.

Šalia Chodkevičių kapavietės laidojimo rūsiai buvo įrengti vienuoliams, bažnyčios ir vienuolyno globėjams ir geradariams bei žymesniems miesto piliečiams. Juose buvo palaidoti Kretingos miesto statytojas ir vaitas Adomas Škliarskis su žmona Marina, Skuodo kapitonas Kristoforas Klodzinskis, Vilhelmas Pliateris iš Kuršo, Kretingos konsulas Elijas Švangas ir kt.

Kiti miestelėnai buvo laidojami šventoriuje įrengtose kapinėse, kuriose priešais bažnyčią Jono Karolio Chodkevičiaus lėšomis pastatyta akmenų mūro Šv. Jurgio koplyčia.

Bažnyčios interjerą XVII amžiaus pirmoje pusėje papuošė profesionalių meistrų rankų darbo unikalūs medžio plastikos kūriniai: dekoruotos pagrindinės ir zakristijos durys su fundatorių herbais ir portretiniais atvaizdais, sakykla su sidabrinėmis Kristaus ir 10 apaštalų skulptūromis, vienuolių choro stalės (suolai) su 34 pranciškonų kankinių portretais, altoriai su šventųjų paveikslais ir skulptūromis, vargonų parapetas.

Bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyno bažnyčią lankė gausūs maldininkų būriai. Ją globojo Kretingos dvarininkai, aplinkinių dvarelių ir bajorkaimių savininkai, o 1649 metais Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius iš Romos parvežė Kretingos bažnyčiai perduotas Šv. Agnietės, Šv. popiežiaus Felikso, šventųjų kankinių Viktorino, Justino ir Restituto relikvijas.

Mikalojaus Sapiegos 1636 metų įsakymas liudija, kad vis tik nemažai dar žemaičių tebesilaikė pagoniškų papročių, garbino kitus dievus, laumes, kaukus, perkūną, mirusiųjų vėles, bendravo su žyniais, raganiais ir burtininkais, patys burtininkavo, o artimuosius laidojo miškuose ir laukuose. Todėl Mikalojus Sapiega visiems parapijos gyventojams griežtai įsakė kiekvieną sekmadienį ir šventą dieną lankyti bažnyčią, eiti išpažinties, pasninkauti, krikštyti vaikus, pranešti klebonui apie sunkiai sergančius, suteikti mirštantiesiems paskutinįjį patepimą, o mirusiuosius laidoti tik kapinėse. Už įsakymo nevykdymą grėsė nemaža piniginė bauda, kurią prasikaltusieji turėjo mokėti bažnyčios naudai.

Atsinaujinus karams su Švedija, Kretingoje apsistoję švedų kariai 1659 metais apiplėšė ir smarkiai nusiaubė bažnyčią ir vienuolyną. Jiems pasitraukus dvaro savininko Jono Kazimiero Sapiegos lėšomis bažnyčia buvo remontuojama, jos pagrindiniame fasade pristatytas masyvus, keturkampis, trijų tarpsnių renesansinis bokštas bei signatorijos bokštelis. 1688 metais bažnyčią ir jos bokštus vėl teko remontuoti.

Labiausiai bažnyčia ir vienuolynas nuo švedų nukentėjo XVIII aamžiaus pradžioje. Kazimiero Jono Sapiegos rūpesčiu bažnyčia buvo remontuojama, atnaujintas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altorius, atstatyta bažnyčios kapinių Šv. Jurgio koplyčia. Manoma, kad atkuriant bažnyčios interjerą daug darbo įdėjo skulptorius ir tapytojas Jokimas Dobročinskis, gyvenęs vienuolyne.

Kretingą įsigiję kunigaikščiai Masalskiai taip pat nemažai dėmesio skyrė bažnyčios remontui ir išlaikymui. 1751 metais buvo taisomi visi bažnyčios karnizai ir sienos, 1753 metais sutaisyti skliautai ir išbaltintos vidaus sienos, pastatyti nauji Šv. Pranciškaus, Švč. Mergelės Marijos ir Jėzaus Kristaus altoriai, 1756 metais pataisytas bažnyčios prieangio stogas, 1763 metais pastatytas naujas pagrindinis altorius ir iškeltas choras, 1764 metais perstatyti ir skarda apkalti bokštų kupolai.

1785 metais H. Leibovičiaus parengtame bernardinų (pranciškonų observantų) Lietuvos provincijos žemėlapyje matome pirmąjį mums žinomą Kretingos bažnyčios piešinį. Tuo metu ji tebebuvo vienanavė, su dviem bokštais: vienas, kvadratinės formos, buvo priekyje, o antrasis – bažnyčios centre ant stogo. Didysis bokštas turėjo smailėjančią viršūnę, o mažasis – užsibaigė kupolu.

XVIII amžiaus pabaigoje šventoriuje ir už jo ribų veikusios bažnytinės kapinės buvo uždarytos, o atokiau nuo miestelio, vienuolyno žemėje, prie kelio į dvarą, įrengtos parapijos kapinės (dabar –senosios kapinės Vilniaus gatvėje).

Tradiciškai parapijai priklausė Kretingos valsčiaus kaimai su Kretingos dvaru ir miestu. XVIII amžiaus pabaigoje prie jos buvo prijungta Kartenos dvarininko Jokūbo Nagurskio 1778 metais įkurta Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčios filija su Būdviečių, Jokūbavo, Petrikaičių kaimais ir Jokūbavo miesteliu.

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004