Pirmoji Šačių bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1670-aisiais. Ją pastatė Jonas Volskis. Vyskupas M. Valančius apie pirmąją Šačių bažnyčią šitaip užrašė: „ Szatiu, Duktie Mosiede baž., Volskis Jons 1670“. 1690-aisiais metais bažnyčiai dovanoti trys valakai žemės. Metams bėgant bažnyčia gerokai suseno. Antroji Šačių bažnyčia taip pat medinė, 1771-aisiais pastatyta kunigaikščio Sapiegos lėšomis Šv. Jono Krikštytojo garbei. Iki 1843-iųjų Šačių bažnyčia priklausė Mosėdžio parapijai, kaip filija. 1843-ųjų gruodžio 23 d., prašant vietiniams gyventojams, Žemaičių konsistorija Šačių bažnyčiai suteikė parapijines teises. Beje, 1778-aisiais metais Aleksandras Sapiega prie Šačių bažnyčios įsteigė altariją. 1806-aisiais metais prie bažnyčios veikė parapijinė mokykla. 1851-aisiais metais įkurta parapija. Bažnyčiai priklausė klebonijos pastatai, šalia buvo ir parapijos namai.

Jau 1871-aiaisiais metais pradėta rūpintis naujos bažnyčios statyba, tačiau dėl tuometinės caro politikos, susidurta su sunkumais. Naujos bažnyčios statybai leidimas gautas tik 1880-aisiais metais.

Dabartinė Šačių bažnyčia pradėta statyti 1881-aisiais klebono Simono Lukoševičiaus rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir baigta 1885-aisiais, kurią konsekravo vyskupas Beresnevičius. Bažnyčios statybai Pagramantės kaime buvo surasta molio, ten pat degamos plytos ir vežimais vežamos į Šates.

Bažnyčia priskirta Skuodo dekanatui. Joje – trys altoriai. Didysis altorius pastatytas 1891-aisiais kunigo klebono Ignaco Stankūno rūpesčiu. Altoriuje – du paveikslai: Šv. Jono Krikštytojo ir Marijos Belaisvių Globėjos. Šoniniai altoriai pastatyti 1904-aisiais. 1906-aisiais metais klebono I. Stankūno pastangomis įsigyti Masalskio gamybos 17 balsų vargonai. Dešiniajame bažnyčios bokšte yra trys varpai: didysis, vidurinis ir mažasis. Didysis varpas sveria 320 kg, ant jo yra užrašyta: „Ant garbės S. Jono Krikštytojo Fun. Povilas Jureviče. K. Š. T. E. Harmsen me fecit Libavie anno salutis 1860“. Vidurinis sveria 132 kg, ant jo užrašyta: „Me fecit Jacob Hessing in regio monti anno 1701“. Mažasis sveria 88 kg, ant jo užrašyta: „In honorem sanctae Trinitatis Me fundebat Jacob Hessing regio monti anno Domini 1713“. Tame pačiame bokšte yra signaturkos varpelis.

Dabartinėje bažnyčioje yra keturiolika meniškų stacijų, sakykla. Manoma, kad sakykla įrengta kartu su šoniniais altoriais, tai yra 1904-aisiais metais. Stacijos įsteigtos 1902-aisiais.

Šventorius, aptvertas akmenine tvora. Šventoriaus tvoroje yra šeši geležiniai vartai.

Kaip rašoma bažnytinėje archyvinėje medžiagoje, 1938-aisiais Šačių parapijoje buvo 4700 parapijiečių, o 1960-aisiais – 3600.

1922-aisiais metais Šačių bažnyčios komitete buvo Jurgis Memgaudas, Antanas Zaboras, Juozapas Karevičius, Juozapas Želvys, Antanas Laukys, Viktoras Jonušas, Adomas Urnieža, Pranciškus Kataržis, Kazimieras Jonkus, Pranciškus Zaniauskas.

Šatiškiai iš kartos į kartą perduoda prisiminimus apie vyskupo M. Valančiaus apsilankymą Šačių bažnyčioje. Vieni pasakoja, kad vyskupas labai baręs šatiškius vyrus, kad jie girtuokliauja. Kiti, kad vyskupas meldęsis verkdamas, kad vyrai pagaliau susiprastų ir nebegirtuokliautų.

Šačių bažnyčia kartu su parapijiečiais padėjo 1863-iųjų metų sukilimo dalyviams, kuriuos aprūpindavo maistu, rūbais, pinigais, slėpė sukilėlius.
1897-ųjų lapkričio 2 d. į vieną bažnyčios bokštų trenkė žaibas, bokštas pakrypo į šoną, tad jo remontui reikėję išleisti tūkstantį tuometinių rublių.