Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Įvykiai Lietuvos Respublikos Seime (15)

Aprašymas

Seime vykstančios Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų konferencijos trečiasis posėdis buvo skirtas tarpparlamentiniam bendradarbiavimui su Rytų partnerystės šalimis. Lietuvos Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kvietimu posėdžio metu tylos minute buvo pagerbti žuvusieji Maidane, Kijeve.

Posėdis prasidėjo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko, laikinai einančio prezidento pareigas Oleksandro Turčynovo vaizdo sveikinimu iš Kijevo. Laikinasis Ukrainos vadovas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 21 d. pasirašyta Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties politinė dalis tapo istorine gaire plečiant Ukrainos ir ES santykius, patvirtino ukrainiečių tautos pasirinkimą europietiškų vertybių naudai: „Mums tenka vėl statyti demokratinės šalies nepriklausomybės pamatus, atkurti kovai pasiruošusias ginkluotąsias pajėgas, paversti klano ekonomiką demokratinės rinkos ekonomika, kovoti su korupcija, kuri kaip rūdys buvo apėmusi valdžios karkasą, kurti konstitucines ir įstatymines garantijas, kad visuomenė negrįžtų į diktatūros laikus“.

Dėkodamas visoms ES valstybėms narėms už principingą Ukrainos palaikymą O. Turčinovas pripažino, kad „nugalėjusi Ukraina susidūrė su nauju iššūkiu“ – kaimyninės Rusijos valstybės agresija.

„Šiandien Kryme Rusija prievarta paverčia ukrainiečius Rusijos Federacijos piliečiais, baugina kitaminčius, persekioja tautinių mažumų aktyvistus“, – sakė O. Turčinovas, pabrėždamas, kad Ukraina niekada nepripažins Krymo aneksijos.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į galimą naują Rusijos puolimą: „Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos atvirai manevruoja pasienyje su Ukraina. Politinis spaudimas, ekonominis ir politinis karas prieš naują Ukrainos kursą įgijo visus Rusijos valstybinės politikos požymius. Šiomis sąlygomis mes įžvelgiame didelę tikimybę, kad ruošiamas galingas Rusijos Federacijos įsiveržimas į Ukrainą“

Savo kalboje Seimo vadovė L. Graužinienė pasmerkė Rusijos Federacijos agresiją: „Šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje, agresija ir prievarta Europoje vėl tapo realybe, o mūsų kaimynystėje vėl sklando karo šešėlis. Rusijos Federacijos veiksmus Kryme vertiname kaip pažeidžiančius Ukrainos suverenumą, teritorijos vientisumą ir keliančius rimtą grėsmę taikiam ir demokratiškam regiono vystymuisi bei Europos saugumui ir stabilumui“.

Seimo Pirmininkė pakvietė ES valstybes nares ir visą tarptautinę bendruomenę sujungti savo pastangas ir suteikti Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai visą įmanomą politinę ir ekonominę paramą kelyje į Europos Sąjungą: „Tiems, kurie teigia, kad Rusijos veiksmai – tai reakcija į Europos Sąjungos Rytų partnerystės politiką, mūsų atsakas tegali būti vienas – šią politiką būtina toliau stiprinti ir užtikrinti mūsų kaimynėms teisę pačioms pasirinkti vertybinės, politinės, ekonominės integracijos kryptį“.

Perduodama žodį Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkei Solvitai Aboltiniai L. Graužinienė džiaugėsi, kad kaimynė Latvija Rytų partnerystę įvardijo savo pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetu.

Pasak S. Aboltinios, Europai nereikia naujo šaltojo karo, nereikia statyti naujų sienų, tačiau negalime likti nerūpestingi: „Revizionistinė Rusijos politika ir požiūris į tarptautinę teisę ir saugumą reikalauja mūsų reakcijos. Nepriimtina naudoti švelnias diplomatines priemones, mes pernelyg priklausomi nuo energetinių išteklių, kurie dažnai išnaudojami politiniais motyvais, pavyzdžiui, Moldova yra išnaudojama kaip Rusijos energijos šaltinių tiekimo įkaitė, Rusija taiko abejotinus draudimus Moldovos ir Gruzijos vynui, o Lietuvos – pieno produktų importui“.

Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkės teigimu, jos šalis remia ES ir Rytų partnerystės valstybių santykių stiprinimą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies ypatumus: „Privalome pripažinti, kad politinė situacija Rytų partnerystės valstybėse yra skirtinga, todėl kiekvienai valstybei reikia taikyti skirtingas politines priemones, bet remtis tomis pačiomis vertybėms“.

S. Aboltinia pažymėjo, kad vienas svarbiausių žingsnių šiuo metu yra ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymas, ne mažiau svarbu ir, kad ES aktyviai siektų asociacijos sutarties įgyvendinimo su Gruzija ir Moldova..

Saulė Eglė Trembo,

Į viršų