Šventaragio slėnyje, kur žmonių gyventa dar akmens amžiuje, o vėliau būta pagoniškų apeigų vietos, pirmąją Katedrą pastatė didysis kunigaikštis Mindaugas. Po jo mirties toje vietoje sumūryta pagonių šventykla. Lietuvoje įvedus krikščionybę, jau visiems laikams čia įsikūrė krikščionių Dievo namai. Akmeniniu Vilniaus katedros grindiniu vaikščiojo Jogaila, Vytautas Didysis ir kiti įžymūs Lietuvos žmonės. Čia saugotos Žalgirio mūšyje laimėtos kryžiuočių vėliavos. Iki 16a. vid. Katedroje vainikuoti Lietuvos valdovai. Požemių kriptose iškilmingai laidoti jų kūnai. Per šimtus metų dėl dažnų gaisrų, karų bei netvirto grunto po pamatais pastatas ne kartą perstatytas. Klasicizmo stiliaus išvaizdą jis įgavo, kai projektą parengė architektas Laurynas Gucevičius.

Apie 300 metų Vilniaus katedros vidurinė kripta patikimai slėpė karalių kriptos duris. Todėl per 17a. vid. karus svetimi kareiviai nesugebėjo į ją patekti, ir kripta liko neišplėšta. Koridoriaus skliauto viršuje padidinome angą, kad būtų galima patekti į vidų. Koridoriukas buvo siauras, eidamas priekyje apšviečiau grindis, ir atsidūrėme nedidelėje kriptoje. ,,Pone pažvelkite, čia guli kažkoks šalmas”. Pasilenkiau ir pamačiau, kad tai ne šalmas, o žmogaus kaukolė su karūna. Sujaudintas nekasdieniško įvykio, šiek tiek prislopintu balsu šūktelėjau: ,,Karūna”. Dabar karalių kripta tuščia. 1931 m. rasti didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro, abiejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikai bei urna su Vladislovo Vazos širdimi saugomi požemiuose įrengtame mauzoliejuje. Deja, per 1655 m. sumaištį dingo Vytauto Didžiojo palaikai. Galbūt jie paslėpti Katedroje, o gal išvežti kitur ir užmiršti. Nežinomas ir čia palaidotų Švitrigailos bei Zigmanto Kęstutaičio palaikų likimas.

Sovietinės okupacijos laikais restauruojant Katedrą, pastebėta, jog ne visos senuose šventovės planuose pažymėtos požemių nišos yra, dalis jų – užmūrytos. Archeologai spėjo, kad tokiose tuštumose gali būti paslėptas nuo Lietuvos krikšto laikų kauptas Katedros lobynas, Vytauto Didžiojo palaikai, valdovų karūnos. 1985 m. kovo 23 d. Nutarta patikrinti vieną įtarimus keliančią nišą. Pramušę jos sieną archeologai aptiko Vilniaus katedros lobyną: apie 270 auksinių ir sidabrinių monstrancijų, taurių, patenų, relikvijorių, kryžių, ampulių, žvakidžių, žiedų, kitų liturginių indų ir reikmenų. Ne vienerius metus apie rastą lobyną žinojo ir kai kurias jo vertybes buvo matę vos keli tautiškai nusiteikę to meto Lietuvos aukščiausiosios valdžios pareigūnai, taip pat muziejininkai, restauratoriai. Mat baimintasi, jog, apie jas sužinojus sovietų pareigūnams, neįkainojamos Lietuvos istorijos vertybės, kaip ir daugelis kitų, bus išvežtos į Maskvą. Tik 1998 m. Lietuvai ir pasauliui atskleista lobyno paslaptis. Dabar jis grąžintas Bažnyčiai.

Šaltinis: https://www.mokslobaze.lt/istorija-is-arciau-vilniaus-katedra.html
⋮