Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Krišnos šventovė (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Krišnos šventovė (2)

Aprašymas

Krišnos šventykla
Raugyklos g. 23-1

Krišnos sąmonės mokymas (dar žinomas bhakti jogos vardu) gyvuoja nuo neatmenamų laikų. „Bhagavad-gytoje“ Šrī Krišna sako, kad šį mokslą jau prieš milijonus metų Jis papasakojo Saulės Dievui Vivasvanui, šis savo vaikams, ir galiausiai šios žinios pasiekė Žemės gyventojus žmones. Mahabharatoje rašoma, kad dar prieš 5 tūkstantmečius Žemėje išmintingi žmonės garbino Aukščiausią Dievo Asmenį, kuris turi nesuskaičiuojamą gausybę vardų. Laikui bėgant šios žinios buvo pamirštos ir Indijos gyventojai, kaip ir visame pasaulyje tapo pagonimis, garbinančiais įvairias gamtos jėgas, daugelį Dievų.
Daugiau kaip prieš 500 metų Bengalijoje, išsimokslinusių brahmanų šeimoje, gimė Šrī Čaitanja Mahaprabhu – genijus, turėjęs atgaivinti „Bhagavad-gytos“ mokymą žmonių tarpe. Filosofijos istorikai vadina Jį induizmo reformatoriumi, tikintieji Jį vadina didžiausiu Naujųjų amžių Indijos šventuoju, o vaišnavai – laiko Jį paties Dievo Krišnos inkarnacija. Šrī Čaitanja nepaisydamas kastų sistemos visoje Indijoje skelbė visų gyvų būtybių lygybę Dievo atžvilgiu, Jis pranašavo, kad ateis diena, kai Krišnos vardas bus žinomas ir giedamas visame pasaulyje, kiekviename mieste ir kaime.
Ilgą laiką ši pranašystė atrodė neįmanoma, nors pastangų būta jau XIX amžiuje. XX a. pradžioje garsus mokslininkas ir guru Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura dar kartą nugalėjo Indiją, skelbdamas Šrī Čaitanjos žinią. Jis taip pat siuntė savo mokinius į Vakarus, bandydamas supažindinti Anglijos ir Vokietijos intelektualus su Krišnos mokymu „Bhagavad-gytoje“ ir Šrī Čaitanjos idėjomis. 1966 m. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, ryškiausias Bhaktisiddhantos Sarasvati Thakuros mokinys vykdydamas mokytojo nurodymą atvyko į JAV ir įkūrė Tarptautinę Krišnos Sąmonės Bendriją (ISKCON). Per trumpą laikotarpį nuo 1966 iki 1977 m. jis dvyliką kartų apkeliavo žemės rutulį, steigdamas šventyklas, žemės ūkio bendruomenes, pamokslaudamas. 1972 metais jis atvyko į Maskvą, kur įšventino keletą mokinių. Jiems geležinės uždangos sąlygomis pavyko paskleisti Krišnos mokymą visoje Sovietų Sąjungoje.
1979 m. Krišnos sąmonės judėjimas pasiekė Lietuvą, kai studentai iš Kauno Stepo Žuko dailės technikumo ir Šiaulių Pedagoginio Universiteto gavę tuo metu Sovietų Sąjungoje draudžiamų Vedų raštų pradėjo rinktis į kuopeles ir praktikuoti bhakti jogos meditaciją bei aptarinėti senovės Indijos filosofiją. Netrukus apie kuopelių egzistavimą sužinojo KGB ir prasidėjo Lietuvos bhakti jogų (Krišnos sąmonės sekėjų) persekiojimai. KGB kovojo su bet kokiomis dvasingumo apraiškomis. Nepaisant persekiojimų Vedų raštai pogrindyje buvo verčiami į lietuvių kalbą ir platinami žmonėms. 1989 metais lietuvių kalba buvo išleista svarbiausia Indijos dvasinės klasikos knyga – „Bhagavad-gyta“ – Dieviškoji giesmė, kurioje Viešpats Krišna moko savo tarną Ardžuną meilės atsidavimo tarnystės Dievui pagrindų. Išleidus šią knygą Raugyklos g. 23-1 įsikūrė vertėjų centras, kuris vėliau buvo užregistruotas kaip Vilniaus Krišnos sąmonės religinės bendruomenės būstinė. Dabar ši vieta visiems gerai žinoma Krišnos šventykla.

Į viršų