Aušros Vartų g. 14

Vilniaus miesto valdybos narys Ignas Dubavičius 1624 m. pastatė Basųjų karmelitų vienuolyną. 1627 m. prie vienuolyno pastatyta medinė bažnytėlė. Tik 1633-1654 m. Lietuvos kancleris Steponas Pacas pagal Radvilų dvaro architekto J.Urlicho projektą irjam vadovaujant pastatė mūrinę bažnyčią, kuri vyskupo Jurgio Tiškevičiaus buvo pašventinta Šv. Teresės vardu (1652 m.). 1844 m. rusai karmelitų vienuolyną uždarė, o rūmus atidavė pravoslavų Šv. Dvasios vienuoliams. Bažnyčia ir Aušros Vartų koplyčia atiteko pasaulinei katalikų dvasinei valdžiai. Bažnyčios fasadas iš taurių statybinių medžiagų: marmuro, granito, smiltainio.

1748 ir 1749 m. bažnyčia degė. Po gaisro 1764 m. visas jos interjeras buvo atstatytas pagal K.Glaubico projektą. Bažnyčios skliautus ir sienas freskomis nutapė Motiejus Sluščianskis. Visus altorius puošia gipsatūros ir šventųjų statulos. Didžiajame altoriuje paveikslas vaizduoja Šv. Teresę su sukruvinta širdimi, o šoniniuose altoriuose - Šv. Petro, Šv. Jono ir Šv. Mykolo paveikslai, nutapyti dailininkų S.Čechavičiaus ir K.Rusecko. Bažnyčia italų baroko stiliaus, bazilikinio tipo, trijų navų.

Po 1812 m. karo nuniokojimo K.Ruseckas atnaujino bažnyčios vidų. Tačiau po remonto XIX a. antrojoje pusėje ji buvo smarkiai sugadinta. Tik 1927-1929 m. vėl remontuojant buvo atitaisyti kai kurie sugadinimai. Bažnyčioje buvo dvi koplyčios: Dievo Motinos Gerosios patarėjos ir Nukryžiuotojo Išganytojo, arba Popiežiaus, koplyčia. Po šia koplyčia yra Pociejų šeimų karstai. Zakristijoje yra fundatorių Pacų, Dubavičiaus, Pociejaus ir kitų portretai. Dabar įrengta tik Dievo Motinos Marijos Gerosios patarėjos koplyčia. Bažnyčioje yra septyni altoriai.

Vytautas Šiaudinis