Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Kaimo turizmo sodyba ,,Tamaros sodyba“ (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Kaimo turizmo sodyba ,,Tamaros sodyba" (4)

Aprašymas

Apie Sodybą Viso 3 nameliai su galimybe apgyvendinti 25 žmones.
Minimalus namelių nuomos laikotarpis - 2 paros

**Apie Trakus ir Aukštadvarį

Trakų rajonas**
Trakų rajono plotas 120.274 ha. Jame gyvena 38.2 tūkst. gyventojų. Rajono administracijos centras - Trakai (6 142 gyventojų, plotas - 1152 ha), įsikūręs 28 km į vakarus nuo Vilniaus. Rajone yra apie 200 ežerų, tarp jų 388 ha Galvės, 337 ha Vilkokšnio, 296 ha Skaisčio. Rajono teritorijoje yra įsteigti Trakų istorinis nacionalinis ir Aukštadvario regioninis parkai.
Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas 1991 m., siekiant išsaugoti Trakus kaip Lietuvos valstybingumo centrą su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Parko teritorija apima 8.2 tūkst. ha plotą, iš kurių apie 3.4 tūkst. ha užima miškai, o 1.3 tūkst. ha plote tyvuliuoja 32 ežerai.
Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį. Parkas užima 15350 ha ploto teritoriją, kurios didesnė dalis apaugusi miškais. Čia tyvuliuoja 72 ežerai, didžiausias jų - Vilkokšnis.

Aukštadvario miestelis ir apylinkės Aukštadvaris rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a., kaip Didžiojo Kunigaikščio dvaras, įsikūręs prie istorinio Karališkojo kelio, jungusio Vilniaus, Trakų ir Birštono pilis.
1518 m. Aukštadvaryje buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Iš 1528 m. kariuomenės prievolių sąrašo matyti, kad Aukštadvario tada būta didelio pavieto centro, kariuomenės reikalams turėjusio statyti 117 žirgų; 1554 m. Aukštadvaris buvo kariuomenės rekrutavimo centras. Žygimanto Senojo laikais Aukštadvaris tapo prieglauda iš Rusijos atvykusiems pabėgeliams - sentikiams, kuriuos Lietuva mielai priglausdavo. Ir patį Aukštadvario dvarą Žygimantas Senasis atidavė iš Maskvos pabėgusiam Jonui Liackiui. Miesteliui išsiplėtus, 1569 m. jam suteiktos miesto teisės.
Aukštadvaris turtingas istorija, gamtos ir kultūros vertybėmis. Miestelis - urbanistikos paminklas.

Aukštadvario dvaras Pietvakarinėje miestelio pusėje, apsupti parko stovi dvaro rūmai, kurie priklausė dvarininkams Malevskiams.

Upėtakių tvenkiniai
Jau prieš pirmąjį pasaulinį karą Aukštadvaris garsėjo gerai sutvarkytu žuvininkystės ūkiu. 1906 m. inž. Bronius Maliauskas Aukštadvario dvare įkūrė upėtakių auginimo ūkį ir kasmet eksportuodavo apie 4000 kg žuvies. Ūkis susidėjo iš 15-os šaltinio vandens tvenkinių ir tuo metu laikytas pačiu geriausiu visoje Rusijoje. Aukštadvario upėtakiai pasiekdavo net Kijevą, Varšuvą, Maskvą, Berlyną.
Pagaudyti čia šių karališkųjų žuvų galima ir dabar.

Dominikonų vienuolynas
1637 m. Jonas Liackis Aukštadvaryje pastatė mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Vienuoliai buvo įsteigę pradinę mokyklą.
Po 1831 m. sukilimo dominikonų vienuolyną rusų valdžia uždarė. 1836 m. vietoje uždaryto vienuolyno buvo įsteigta pravoslavų cerkvė ir iš Strėvininkų atkeltas šventikas, kuris, prancūzams 1812 m. sudeginus Vievio cerkvę, iš čia tvarkė Vievio parapijos dvasinius reikalus. Apie 1842 m., pastačius Vievyje naują mūrinę cerkvę, Aukštadvaryje gyvenęs šventikas išsikėlė ir čia paliko tik mažutę pravoslavų parapija. 1863 m. sukilimui pralaimėjus, Aukštadvario rusinimas buvo tęsiamas. 1866 m. katalikų bažnyčia paversta cerkve, buvusiame vienuolyne įruoštos kareivinės, kunigas A. Jakavičius ištremtas į Sibirą.
1918 m. vienuolyno rūmai buvo grąžinti katalikams. Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis 1923 m. juos perdavė Moterų Kultūros Draugijai, kuri ten įsteigė mergaičių žemės ūkio mokyklą.
Dabar jame yra įsikūrusi aukštesnioji būsimųjų socialinių darbuotojų mokykla ir senelių namai.

Velnio duobė 4 km nuo Aukštadvario, šiaurės vakarų kryptimi, Beižonių link, slypi ledyninės kilmės dauba, pavadinta Velnio duobe. Duobės gylis - 40 m. Specialistai įvairiai aiškina jos kilmę. Gal toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus, jis ištirpo, ir liko gili piltuvo formos duobė, kurios dugne yra susiformavusi pelkutė. Gal Velnio duobę kažkada išmušė čionai nukritęs meteoritas... Mįslė kol kas neįminta. O Velnio duobė tapo intriguojančiu turistiniu objektu.
Šiuo metu Velnio duobė paruošta turistų lankymui, čia yra įrengta apžvalgos aikštelė. Atvažiuoti iki čia galima automobiliu.

Į viršų