XV a. pab. – XVI a. pr. čia jau stovėjo gotikinis dviejų aukštų namas . 1603 m. jį įsigijo Teodoras Liackis ir valdą praplėtė. 1636 m. pastato savininkas Žemaičių kaštelionas Jonas Alfonsas Liackis. 1647 m. rūmus paveldėjo Samuelis Jonas Liackis ir 1649 m. juos pardavė Vilniaus Universitetui.

Pastarasis namą nuomojo miestiečiams. Pastatas smarkiai nukentėjo per 1655 m. karą su Maskva, tačiau jėzuitai atstatę namą toliau jį nuomojo. 1775 m. posesiją įsigijo Gardino regentas Valentinas Gureckis. Jis pristatė mūrinį dviaukštį korpusą, kitiems užstatė trečiąjį aukštą, fasade – klasicistinio portiko imitacija.

1790 m. rūmuose buvo 2 dideli, 20 vidutinių ir 7 maži kambariai, 10 parduotuvių. Paminklų sąvade rašoma, jog 1806 m. rūmai priklausė Mejeriui, o mirdamas 1817 m. jis juos paliko sūnums . Tuo tarpu anot A. R. Čaplinsko, 1818 m., po vyro mirties, rūmus paveldi našlė Jusefa Barkovska - Mejerienė.

1835 m. pastatą perima Likvidacinė komisija ir jį išnuomoja. Žinoma, kad 1880 – 1901 m. pastatas priklausė Daukšų šeimai, vėliau Vitoldui Gurčinui, nuo 1905 m. – Tulos žemės bankui. 1909 m. naujasis savininkas Aristarchas Pimanovas pradeda pastato rekonstrukciją, kurios metu pakeistas vidaus planas, įrengti vitrininiai langai pirmame aukšte, nudaužta dalis fasado ornamentų. Iki ir po 1984 m. rekonstrukcijos pastate veikė parduotuvės, butai.