Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Gregorian chant of the Palendriai monastery, leader Gregory Castrini

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Apie bažnyčią Rašytiniuose šaltiniuose minima, jog 1510 m. vietinis dvarininkas Bogdanas Ščytas-Staveckis pastatė medinę Surdegio koplyčią, o gal ir bažnyčią, tik nežinia, ar ji buvo katalikų, ar stačiatikių, ar unitų. 1530 m. šalia koplyčios šaltinėlio apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Todėl ten buvo pastatyta Švč. Trejybės bažnyčia. Vėliau maldos namai buvo perduoti vienuoliams bazilionams, po 1596 m. Brastos bažnytinės unijos Surdegio bazilionai tapo unitais. Senajai medinei koplyčiai sudegus, apie 1780 m. dvarininkas Ksaveras Siesickis pastatė Surdegyje medinę katalikų bažnyčią.

Dabartinės bažnyčios pastatas buvo pastatytas apie 1812 m. už Rygos (Latvija) stačiatikių aukas. 1832 m. carinės Rusijos valdžia panaikino uniją ir Surdegio bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve. Vienuolyne nuo XIX a. vidurio veikė prasižengusių Rusijos šventikų pataisos namai, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje – berniukų prieglauda ir mokykla.

Nors stačiatikiai XIX a. aktyviai vykdė rusifikavimo politiką, tarp vietinių gyventojų jie neturėjo autoriteto, Surdegyje neatsirado stačiatikių šeimų. 1915 m., artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, rugpjūčio mėnesį vienuoliai stačiatikiai su visu turtu pasitraukė į Rusiją, vienuolynas buvo paliktas likimo valiai.
1917 m. vokiečių administracija Surdegio bažnyčią su buvusio vienuolyno pastatais atidavė katalikams. Į Surdegį paskirtas kunigas filialistas Matas Nakas netrukus ją pašventino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu.

1923 m. Surdegio kaime buvo 39 sodybos – 282 gyventojai. 1923 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 534,17 ha žemės.
Bažnyčia iki 1926 metų priklausė Telšių (Žemaičių) vyskupijai. 1926 metų balandžio 4 dieną Popiežiaus Pijaus XI Apaštaline konstitucija įsteigta Panevėžio vyskupija. Surdegio bažnyčia priskirta Panevėžio vyskupijai.
Bažnyčia stačiakampio plano, su priestatais, vienabokštė. Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais. Bažnyčios šventoriuje yra išlikusių XIX a. kapaviečių su akmeniniais ir metaliniais paminklais. Įspūdingiausias raudono šlifuoto granito monumentas, skirtas 1896 m. mirusiam ir čia palaidotam kunigaikščiui Andrejui Šalikovui.

Apsireiškimas ir ikona Pagal padavimą virš šaltinio, tryškusio dabartinės bažnyčios vietoje, apsireiškusi Dievo Motina. Nuo to laiko ši vieta ir šaltinėlis laikomi stebuklingais. Ir šiuo metu žmonės semia vandenį iš bažnyčios rūsyje esančio šaltinėlio ir tiki jo stebuklingomis galiomis. Dievo Motinos apsireiškimo garbei 1807 metais vienuolyne įrengta Dievo motinos Ėmino į dangų koplyčia. Joje stovėjo šventa Dievo Motinos ikona, minima nuo 1530 metų. 1915 metais pravoslavai išgabeno ikoną į Jaroslavlį, 1921 metais ji pargabenta į Panevėžį, 1926 metais perkelta į Kauno Blagoveščianskaja cerkvę. Nepavyksta įminti Dievo Motinos ikonos mįslės. Pasirodo, Pskovo šv. Didžiojo kunigaikščio Aleksandro Nevskio šventykloje yra dar viena Surdegio Dievo Motinos ikona. Žinių apie tai, kokiu būdu paveikslas pateko į Pskovą, nėra, tačiau žinoma, kad 1993 metais Maskvoje išleistame Dievo Motinos stebuklingųjų ikonų žinyne aprašyta ir Surdegio Dievo Motinos ikona. Taigi, dabar egzistuoja mįslė: kuris paveikslas, Kaune ar Pskove esantis, yra originalas. Gali būti, kad į Lietuvą iš Rusijos grįžo tik kopija, kurią galėjo padaryti žymūs Pskovo ikonų meistrai

Vienuolynas
1550 – 1915 metais Surdegyje veikė vyrų vienuolynas – viena seniausių stačiatikių šventovių Lietuvoje. Jo steigėja laikoma vietos dvarininkė Ona Stavecka. Dvarininkė vienuolynui dovanojo žemės. Kai kurie autoriai mano, kad vienuolyną išlaikyti padėjęs kunigaikštis, rusų politinis veikėjas Andrejus Kurbskis. Istoriniai šaltiniai teigia, kad Rusijos caras Petras I 1721 metais Surdegio vienuolynui užrašė 50 dvirublinių červoncų. Ilgai vienuolyną rėmė Rygos tikintieji. Iki 1842 metų Surdegio vienuolynas buvo ta vieta, kur rinkosi, giminiavosi, vienijosi, sėmėsi jėgų, mokėsi tikėjimo tuometės Kauno gubernijos rusakalbiai gyventojai.

Į viršų