Pabaisko miestelis įsikūręs dešiniajame Žirnajos upės (kairysis Šventosios intakas) krante, 3 km į šiaurę nuo Žirnajų ežero, 9 km į pietus nuo Ukmergės, 3 km į pietvakarius nuo Vilniaus–Panevėžio greitkelio.

Miestelio pavadinimas yra kilęs iš lenkų kalbos žodžio „pobojowisko“, kuris reiškia kovos vietą, lauką. 1435 m. rugsėjo 1 d. šiose vietovėse, apie 10 km į pietus nuo Ukmergės, prie Žirnajų ežero ir iš ežero ištekančio Žirnajos upelio įvyko mūšis tarp pretendentų į LDK didžiojo kunigaikščio sostą Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių.

Apie 1435 m. įvykusį Pabaisko (dar vadinamą Ukmergės, Šventosios) mūšį – didžiausią mū­šį dabartinės Lietuvos teritori­joje, kurio svarbą amžininkai lygi­no su pergale Žalgirio mūšyje, rašyta įvairiuose istoriniuose šaltiniuose (metraščiuose, kronikose), istorikų veikaluose, visuose Lietuvos istorijos vadovėliuose, enciklopedijose. Pabaisko mūšis išsamiai aprašomas ar tik minimas visuose istorikų darbuose, skirtuose XV a. vidaus karui, o tuo pačiu Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kovai dėl valdžios. Atskiru leidiniu yra išleistas istorijos daktaro, kunigo Jono Matuso habilitacinis darbas „Ukmergės mūšis“ (Kaunas, 1935). To paties autoriaus knygoje „Švitrigaila Lietuvos didysis kunigaikštis“, kurios yra du leidimai, viename iš skyrių išsamiai aprašomas Ukmergės (Pabaisko) mūšis. Minėtina istoriko Broniaus Dundulio monografija „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV a.“, kurioje vienas iš skyrių skirtas vidaus karui Lietuvoje, dalyvaujant Lenkijai ir Ordinui bei 1435 m. Pabaisko mūšiui. Mūšio lauko žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaitų santraukos yra publikuotos Lietuvos istorijos instituto leidžiamose knygose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“.