Pirmosios basosios karmelitės į Vilnių atvyko 1637 m. iš Liublino (Lenkija) Karmelio. Prasidėjus karai su švedais, seserys 1655 m. iš Vilniaus pasitraukė į Moraviją bei Vengriją. Į savo vienuolyną Vilniuje jos grįžo 1667 metais. 1865 m., po sukilimo, basųjų karmeličių vienuolynas buvo likviduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos dekretu. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniaus benediktinių vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas. 1938 m. iš Lenkijos atvykusios seserys vėl įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 metų. Pasikeitus politinėms sąlygoms, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. 1992 m. trys moterys kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių, prašydamos padėti atkurti Karmelį Lietuvoje. Kardinolas pasiuntė laišką ordino generolui, prašydamas pritarimo ir pagalbos vienuolynui steigti. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 m. Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas. Šiuo metu Paštuvoje pastatyta nauja vienuolyno koplyčia.