Lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) muziejus įkurtas 1991 m. Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje ir yra Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys. Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Gyvenamajame name veikia ekspozicijos.

2007 m. memorialiniame S. Dariaus parke pradėtas eksponuoti simbolinis granitinis kompasas žemėje, nuo kurio centro tiksliu azimutu pasodinti medeliai, žymintys pagrindines S. Dariaus gyvenamų vietų kryptis. Kompasas buvo sukurtas remiantis „Lituanica“ lėktuve buvusio kompaso prototipu.

Prie muziejaus rengiamos jaunimo stovyklos, veikia Stepono Dariaus vaikų skraidymo mokykla.
Apie lakūną Steponą Darių (1896 -1933)

Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar čia Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijos Dariaus kaimas. 1907 m. Dariaus šeimai išvykstant į Ameriką, Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminėms Idzelevičiams. 1912 m. Čikagoje baigė mokyklą, 1916 m. įstojo į inžineriją. Po metų nutraukė mokslus ir įstojo į JAV kariuomenę. Dalyvavo Pirmojo Pasaulinio karo mūšiuose Prancūzijoje. Po karo grįžo į Čikagą ir baigė mokslus. 1920 m. atvykęs į Nepriklausomą Lietuvą Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. S. Darius įstojo į Karo mokyklą, o 1921 m. įstojo į aviacijos karininkų mokyklą. Nuo to laiko visas S. Dariaus gyvenimas buvo susietas su aviacija, apie kurią svajojo nuo pat mažumės. 1923 m. buvo vienas iš Klaipėdos krašto sukilimo vadų.

S. Dariaus tikroji aistra buvo aviacija, tačiau ne ką mažiau aistringai mylėjo ir sportą. Darius buvo Lietuvos sporto entuziastas, pats aktyviai žaidė futbolą, krepšinį, beisbolą, ledo ritulį, boksavosi. Išleido sporto knygeles "Beisbolo žaidimas" (1924 m.) ir "Basketbolo žaidimas" (1926 m.). S. Darius buvo krepšinio ir beisbolo sporto pradininkas Lietuvoje.

1927 m. Darius išvyko į JAV. Čia dirbo lakūnu įvairiose transporto kompanijose ir tais pačiais metais susipažino su Stasiu Girėnu. 1929 m. Ilinojaus valstijoje įsteigė "Vyčio" lietuvių aero klubą. Nuo 1928 m. pradėjo planuoti būsimą skrydį per Atlantą. 1933 m. S. Darius ir S. Girėnas su „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, nukritus lėktuvui Soldino miške (Lenkija). Lakūnas palaidotas Kaune.

Pagal to meto skridimo tikslumą lakūnai užėmė pirmąją vietą, pagal skridimo tolį – antrąją, pagal ore išbūtą laiką – ketvirtąją vietą pasaulyje. Lakūnai pirmieji per Atlanto vandenyną pergabeno pašto siuntą.

Po S. Dariaus žuvimo Rubiškė pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino "Dariaus ir Girėno medžiu". "Dariaus ir Girėno medis" žaliuoja ir šiandien. 1946 m. spalio 15 d. stribai Dariškę sudegino. Negyvenamos sodybos ūkiniai pastatai laikui bėgant visai sugriuvo, sunyko. 1968 m., kada melioracija artėjo prie Dariškės, sodyboje pastatų nebebuvo. Buvo likęs medinis kryžius, kuriame ir šiandien įskaitoma data - 1928 m. Melioracijos planuose buvo numatyta visiškai sunaikinti Dariškę. Kraštotyrininkai, į pagalbą pasitelkę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę. 1969 m. gegužės 9 d. atliekami Dariškės tvarkymo darbai. Kieme po didžiuoju ąžuolu supilamas pilkapis. Prie pilkapio pastatytas didžiulis akmuo su įrašu "Dariui ir Girėnui". Sumūrytame iš akmenų namo kampe pritvirtinta akmeninė lenta su įrašu "Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933." Po to sunaikinti Dariškės nedrįsta. Po "Lituanicos" skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti Girėno ir Dariaus tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija. Šiuo metu S. Dariaus gimtinė priklauso Lietuvos aviacijos muziejui.