Senosios karaimų kapinės yra Trakų miesto vakarinėje dalyje, Užtiltėje, Žaliosios gatvės kairėje pusė, Totoriškių ežero šiaurės vakariniame krante. Kapinių sklypas netaisyklingo stačiakampio plano. Vakarinėje kapinių pusėje - kelias  į naująsias karaimų kapines.

Kapinės įkurtos karaimams įsikūrus Trakuose XIV a. pabaigoje. Šiaurinėje sklypo dalyje laidota iki 1710 metų maro, pietinėje – po maro iki 1932 metų. Visi kapai orientuoti iš šiaurės į pietus. Ankstyviausių kapų antkapiai pastatyti iš paprasto lauko akmens. Juose būdavo iškaltos tik  epitafijos ar citatos iš Biblijos bei mirusiojo vardas. Antkapiuose, pastatytuose po 1710 metų, jaučiama vietinės kultūros įtaka, atsiranda užrašai ne tik karaimų, bet ir rusų, lenkų kalbomis. Vėlesnieji kapai aptveriami geležinėmis kaltomis tvorelėmis. Visas kapinių plotas aptvertas žemu iš žemės  ir akmenų supiltu pylimu. Į kapines patenkama pro dvejus - šiaurės ir vakarų - vartus. Šiauriniai vartai statyti XVIII a., o vakariniai 1897 m. pagal architekto Michailo Prozorovo (1860-1914) ir matininko A. Griaznovo projektą. Darbai atlikti karaimų visuomenės veikėjo ir Trakų kenesos vyresniojo dvasininko Felikso Maleckio (1854 – 1928) rūpesčiu.

Seniausioje šiaurinėje kapinių  dalyje palaidotas Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero ir jo šeimos gydytojas ir 1640 metais Trakų karaimų vaitas Ezra  Nisano sūnus, miręs 1666 m. Pietinėje kapinių sklypo dalyje palaidotas teologas Solomonas Aarono sūnus (Trakietis, apie 1650-1715) bei hachanai – aukščiausieji dvasiniai ir pasaulietiniai vadovai - Boguslavas Kaplanovskis (1814-1898 ) bei Romualdas Kobeckis (1823-1911).

Trakų istorinio nacionalinio parko memorialinė vietovė.

Kapinėms grėsmių nėra. Vykdomi nuolatiniai miško priežiūros darbai.

Senosios karaimų kapinės Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Dr. doc. Halina  Kobeckaitė