Tradicinis miesto prekybos ir renginių centras, žinoma, yra Rotušės aikštė. Jau XV a. pradžioje aikštės pasieniais stovėjo nedidelių krautuvėlių. Augant miestui ir vystantis prekybai, krautuvėlių skaičius didėjo. Pagrindinės jų buvo druskos, geležies ir mėsos gaminių.

Yra žinoma, kad visų šių parduotuvėlių nebuvo galima savavališkai parduoti, dovanoti ar perleisti – viskas buvo griežtai reglamentuota. Prekybą Rotušės aikštėje reguliavo daugybė nuostatų, pavyzdžiui, žydų tautybės mėsininkams nebuvo leista mėsinių statytis nei miesto rinkoje, nei Vokiečių gatvėje. Taip pat draudžiama buvo pakelėse supirkinėti produktus ir juos brangiau pardavinėti mieste. Tokiu būdu stengtasi išvengti brangymečio, ypač, jei kokio produkto (pvz. grūdų) kokiu nors nepritekliaus metu labai trūkdavo. Už pražangas grėsė piniginės baudos, nuplakimas, kalėjimas ir prekių konfiskavimas. Beje, konfiskuotas prekes atiduodavo prieglaudoms ir ligoninėms.

Tačiau kovoti su perpardavinėjimu neretai būdavo sudėtinga: įtakingi jurisdiktų savininkai ne visada paklusdavo net ir valdovų įsakymams. Dėl kažkokių priežasčių XVII a. škotų ir žydų prekybininkams buvo draudžiama prekiauti aukso, sidabro, šilko bei pusšilkiniais kutais ir apsiuvais, tačiau šis draudimas nebuvo taikomas Neapolio ir Frankfurto manufaktūrose pagamintų minėtų daiktų. Taip pat įdomu, jog užsienio didmiesčio pavyzdžiu Vilniui buvo suteiktos sankrovos teisės. Pagal tas teises, keliais pro Vilnių keliaujantys kitų šalių pirkliai neturėjo teisės sostinės aplenkti, bet privalėjo šiame mieste sustoti ir, jeigu atsirasdavo pirkėjų iš vietos pirklių, jiems atsivežtas prekes parduoti.

Kad užsienio šalių prekybininkai turėtų kur apsistoti, 1503 m. miestas buvo įpareigotas pastatyti specialius svečių namus. Tokie namai buvo įrengti dabartinės Nacionalinės Filharmonijos vietoje. Juose buvo kambarių pirkliams ir jų palydoms apsistoti bei patalpų atsivežtoms prekėms, o taip pat vietos arkliams, vežimams ir rogėms. Griežtos tvarkos prekybininkai bei cechai taip pat turėjo laikytis statydindamiesi savo prekyvietes ir dalyvaudami miesto sueigose.

Be kita ko, aikštėje vykdavo įvairūs pramoginio pobūdžio renginiai: meškų, keliaujančių akrobatų, komediantų, įvairių trupių pasirodymai. Gana populiarūs buvo pusiau religinio pobūdžio vaidinimai, kitaip misterijomis vadinami.

Iš Rotušės aikštės buvo skelbiama apie įvairias čia įvyksiančias iškilmes: susitikimus su svarbiais svečiais ir užsienio valdovais, vietos kilmingųjų šeimynines šventes.

Tokios tradicijos liko gajos iki šiol: šioje aikštėje tebevyksta svarbiausios metinės mugės ir statoma Šv. Kalėdų eglė, rengiami koncertai ir įvairūs pasilinksminimai, minimos svarbios valstybei datos.