Quicktime panorama

Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Skaityti

GPS: N56o6.383'   E22o17.170'

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

1602 m. grafas Zabiela pastatė bažnyčia, vyskupas Merkelis Giedraitis paskyrė šiai bažnyčiai kunigą, o valdovas Zigmantas Vaza užrašė fundaciją. Ji buvo Alsėdžių, vėliau – Telšių parapijos filija. 1679–1842 m. Nevarėnai priklausė Telšių klebonui.

1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo 1814 m. veikė parapinė mokykla. Blaivybės įvedimo proga 1858 m. kapinėse pastatyta akmenų mūro koplytėlė.

1911 m. įkurta parapija.

Bažnyčios viduje gana daug senų sakralinės dailės paminklų. Liaudiški, vietinių meistrų darbo altoriai. Jie turi klasicizmo ir ampyro stiliaus bruožų. Didžiajame altoriuje įkomponuota skulptūrinė Nukryžiavimo grupė: Švč. Mergelė Marija, Veronika ir Magdelena. Viename šoniniame altoriuje yra Šv. Simono ir Judo Tado, kitame – Šv. Jurgio paveikslas.

Mediniame chore, remiamame šešių kolonų, įrengti vargonai. Jų prospektas puoštas reljefiniu drožinėjimu, vazomis, kiauraraščiu ornamentu. Idomios vargonų choro grindys, sukaltos medinėmis didžiagalvėmis vinimis.

Vienas iš vertingesnių, kabančių ant sienos, yra Šv. Romualdo paveikslas. Tai puikus romantizmo epochos tapybos pavyzdys, sukurtas dailininko A. Čapskio 1839 m.
Bažnyčioje gausu įvairių medinių skulptūrų. Vargonų chore kabo nuostabus stilizuotas Nukryžiuotasis su meistriškai padarytu stilingu perizonijumi. Jis galėtų būti vienalaikis su didžiuoju altoriumi.

Bažnyčia vienanavė, liaudies architektūros formų, netipiško kryžminio plano, lubos ir sienos tapytos. Pagrindinis fasadas užbaigtas stoginuku, atskirtas frontonas, virš jo – keturkampis beveik neproporcingai mažas bokštelis su piramidiniu stogeliu.

Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi dviaukštė medinė varpinė (XVIII a.); čia palaidotas Nevarėnų klebonas Valentinas Šikšnys (1914–1984), 1948–1955 m. Sibiro kalinys, pastatytas paminklas Žemaitijos partizanams, už Lietuvos laisvę žuvusiems 1957 m.
http://lt.wikipedia.org

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004