Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Viešvilės miestelio dailininkė Eglė Untulytė (skaityti)



Garso fonas: Algis Pauliukevičius (guitar)

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Eglė UNTULYTĖ – Viešvilės kultūrinio gyvenimo siela.

Taip jau yra, kad kiekvieną šalį ar kraštą reprezentuoja iškilūs, visiems žinomi politikos, istorijos, sporto ir kultūros atstovai. Kartais tik vieno iškilaus žmogaus užtenka, kad vienas ar kitas kraštas, miestas ar miestelis atgytų naujam gyvenimui. Viešvilei pasisekė – prieš penketą metų šiame miestelyje pradėjusi savo kultūros nešėjos bei skleidėjos misiją menininkė Eglė Untulytė išjudino ir prikėlė naujam gyvenimui šį iki tol gana apsnūdusį kraštą.

1997 metais gavusi VDA Kauno dailės instituto stiklo specialybės bakalauro diplomą, o 2000 m. apgynusi menų magistro laipsnį, jauna menininkė, sukūrusi šeimą su šiame miestelyje gimusiu ir augusiu, taip pat menininku savo vyru, atvyko gyventi į Viešvilę.

Iki 2006-ųjų Eglė dirbo Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Už nuoširdų darbą, kuriant ir įgyvendinant scenografinius projektus regioniniams renginiams, už puikų mokinių parengimą piešinių konkursui „Mes prieš AIDS“, už Radviliškyje eksponuotų darbų parodą „Spalvų tiltai“ (2004-2005 m.), ir dar už daugybę neišvardintų veiklos sričių, ji ne kartą buvo apdovanota padėkos raštais. Šiuo metu Eglė vadovauja ir Jurbarko tautodailininkų draugijai, kartu su jais organizuoja įvairias parodas, aktyviai dalyvauja miesto švenčių metu rengiamose parodose bei mugėse.

2006 m., pradėjusi dirbti Jurbarko kultūros centro Viešvilės filialo meno vadove Eglė Untulytė iškart aktyviai įsitraukė į šio miestelio bendruomeninį gyvenimą. Svarbiausia, kad jos aktyvią visuomeninę poziciją, gaivinti provincijos kultūrinį lygį, pajuto ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Kiekvienais metais birželio 1-ąją Eglės iniciatyva miestelio vaikai sukviečiami į Viešvilės parką dalyvauti jiems skirtoje šventėje su kapitono Flinto pasiuntiniais. Tai jau tapo tradicija. Šventės metu dažnai vaikų laukia vis naujos užduotys (pvz., piratiškos mados konkursas) ir įvairūs netikėtumai. Pernai šios šventės metu mažųjų laukė staigmena – jie patys turėjo sukurti laivą ar plaustą, iš kurių buvo renkami geriausieji. Iš dešimties laivų kūrėjų nugalėtoja buvo pripažinta K. Glinskytės karavelė, mat geriausiai atlaikė plukdymo bei laivo „dizaino‘ konkursinius išbandymus. Beje, nei vienas konkurso dalyvis nebuvo užmirštas – visų kūrybiškumas buvo įvertintas linksmais prizais bei saldumynais. Kad tokia birželio pirmosios – Tarptautinės vaikų gynimo dienos – šventė miestelyje jau tapo tradicija, ir visi jos nekantraudami laukia, Eglės Untulytės nuopelnas.

Tačiau čia švenčiama ne tik vasaros pradžia. Žiemą, prieš Kalėdas menininkė kartu su vaikais ir miestelio bendruomene ruošia prakartėlę, Vasario 16-osios proga – „Sniego akciją“, per šv. Kazimiero vardines (garsiosios Kaziuko mugės dieną) čia taip pat organizuojama tradicinė pavasarinė mugė. Pernai į šią mugę buvo sukviesti dalyvauti miestelio bei aplinkinių gyvenviečių meistrai ir kulinarinio paveldo atstovai. Čia šurmuliavo ir Viešvilės vaikų globos namų auksarankiai, Viešvilės kultūros centro vaikų dailės studijos, kurią įkūrė E. Untulytė, „puodžiai‘, vyko Vytauto Kupsčio (14 m.) kūrinių, atliktų aliejine tapyba bei aerozoliniais dažais, personalinė paroda, Smalininkų TVM ir L. Meškaitytės pagrindinės mokyklos mokytojos prekiavo savo nėriniais bei kompozicijomis, Viešvilės pagrindinės mokyklos rankdarbių būrelio atstovai siūlė įvairius buityje pritaikomus medžio drožinius.

Tų pačių metų balandžio 23-ąją dieną iškilmingai buvo paminėtos ir Jurginės. „Šv. Jurgio mitas gyvai“ yra tik dalis projekto „Vaikų šventės Viešvilėje“. Nereikia nė sakyti, kad šio projekto sumanytoja, iniciatorė bei renginio vedėja yra menininkė Eglė Untulytė. Visus jos sumanytus renginius bei konkursus būtu sunku išvardyti – vieni iš labiausiai žinomų – 2008 04 02 d. organizuotas „Skrybėlaičių šou“, kai visą kovo mėnesį vaikų kurtos skrybėlaitės buvo pristatytos kultūros centro salėje ant tikro specialiai šiam renginiui sukurto podiumo. Šio konkurso tikslas – supažindinti vaikus su galvos apdangalų istorine raida, formų įvairove, modeliavimo galimybėmis bei mados tendencijomis.

Eglės Untulytės dailės mokomi vaikai dalyvavo ne viename piešinių konkurse, prisidėjo tapant Jurbarkų darželio-mokyklos pavėsines.

Dar vienas šios menininkės inspiruotas projektas „Hip-hop+graffiti+tradicija“. Jis vyko trimis etapais. I-ajame etape buvo suformuotos 2 jaunimo grupės, pasiskirsčiusios pagal veiklos kryptis – 13 šokėjų, kuriems vadovavo Rasa Augustienė, ir 32 vaizduojamosios bei taikomosios dailės mokiniai.

Rugsėjo mėn. vykusio seminaro „Ar aš hip-hop?“, kurį vedė atvykę iš Alytaus lektoriai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, metu neformalios jaunimo organizacijos „Graffiti meno studija“ ir Viešvilės vaikų globos namų ugdytiniai mokėsi gatvės meno išraiškos elementų – break‘o šokio bei graffiti piešimo subtilybių. Iš viso trijų dienų seminare dalyvavo apie 80 klausytojų iš Viešvilės miestelio ir Jurbarko rajono. Seminarų metu sukauptą patirtį projekto dalyviai pritaikė kurdami gatvės meno šokių su graffiti scenografijos elementais programą.

II-ajame etape jaunimas buvo mokomas grafinio piešimo pradmenų bei tradicinių amatų – keramikos, stiklo bei audimo pagrindų. Šiuos mokymus vedė neformalios jaunimo organizacijos „Graffiti meno studija“ vadovė dailininkė Eglė Untulytė, o audimo pagrindus dėstė audėja Aldona Vaznienė. Remiantis pačių dalyvių sukurtomis kompozicijomis buvo atlikti darbai iš stiklo ir keramikos bei suformuota šių darbų ekspozicija.

III-asis etapas – rezultatų, pasiektų projekto metu, demonstravimas įvairiomis formomis: sukurtų hip-hop‘o šokių su break‘o elementais programa atliekama įvairių renginių, vykstančių Jurbarke (Rudens bohema 2009) bei Viešvilėje (Padėkos diena, kalėdinis koncertas) metu. Sukurti taikomosios dailės darbai yra eksponuojami Viešvilės seniūnijos salėje, kurią aplankė maždaug 300 lankytojų. Projekto pagrindu susiformavo jaunimo šokių kolektyvas „Vėjas“, vienijantis 13 narių, bei sukurta hip-hop‘o šokių su break‘o elementais programa. Neformalios jaunimo organizacijos „Graffiti meno studija“ nariai, pritaikydami graffiti piešimo žinias, sukūrė scenografinius kostiumus šokių kolektyvui.

Šiuo projektu taip pat buvo siekiama ugdyti jaunimo poreikį užsiimti ne tik grafiniu piešimu, bet ir tradicine taikomąja daile. Atliktų taikomosios dailės darbų gausa patvirtina jaunimo atvirumą ne tik šiuolaikinėms kultūros apraiškoms, bet ir augantį susidomėjimą liaudies tradicijomis, kurių pažinimas sustiprina bei papildo šiuolaikinės dailės turinį bei tampa pagrindu moderniosios kultūros raidai.

Ne tik Viešvilės miestelio vaikai gali džiaugti turėdami tokią aktyvią bendruomenės narę Eglę Untulytę. 2006 metais vasario mėnesį ji įkūrė suaugusiųjų dailės studiją. Kiekvieną rudenį, kiekvieną šeštadienį į kultūros centrą renkasi žmonės, turintys meninių sugebėjimų ir drįstantys mokytis juos atskleisti. Jau tapo tradicija, kad kūrybinio sezono pabaigą vainikuoja bendra visų metų mokymosi rezultatų paroda. Dažniausiai ši paroda rengiama per Joninių (Rasų) šventę, žyminčią pirmosios metų pusės darbų pabaigą ir vasaros įsiviešpatavimą. Ji suburia gausų viešviliečių bei šventės svečių būrį. 2007 m. studijos kūrėjų Aldonos Šiaulinkienės (Viešvilė), Angelės Grybauskienės, Valės Plienaitienės ir Stefos Šafranauskienės (Smalininkai) darbai buvo atrinkti į respublikinį Lidijos Meškaitytės konkursą, kuris vyko Jurbarko parodų ir koncertų salėje, vėliau jie buvo eksponuoti Jurbarko krašto menininkų parodoje Raseinių krašto istorijos muziejuje.

Be šių, daugiausia su menine veikla susijusių darbų, reikia paminėti ir įvairias Eglės Untulytės rengiamas šventes, vakarones, įžymiųjų datų minėjimus. Rugsėjo 21-ąją miestelio gyventojai kviečiami prie tvenkinio kartu pabūti per rudens lygiadienio šventę. Susirinkę prie laužo jie kartu dainuoja liaudiškas dainas ir vaišinasi tradicine lietuviška gira, mat ši šventė sietina su Alutinio švente. Baltiškuose kraštuose ji buvo švenčiama kartu demonstruojant gausų rudens derlių. Žiemą tradiciškai kultūros centro vadovė kviečia kartu švęsti Užgavėnes. Jos prasideda kvieslių lankymusi visose gyventojų sodybose, demonstruojant Morę ir garsiai dainomis kviečiant dalyvauti šventinėje sueigoje miestelio parke. Šiame renginyje netrūksta persirengėlių, ubagų, čigonų ir kitokių tradicinių duoneliautojų.

Dar viena menininkės Eglės Untulytės veiklos sritis – įvairių parodų bei seminarų organizavimas. Neeilinis Viešvilės kultūros centro meno vadovės Eglės Untulytės nuopelnas – tokių iškilių šio krašto tyrinėtojų, vienų iš „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ bendraautorių bei sudarytojų mokslininkų Marijos bei Martyno Purvinų pakvietimas į praėjusią vasarą surengtą seminarą-mokymą „Mažosios Lietuvos architektūra ir dailieji amatai tradicijų kryžkelėje“.

Panašaus svarbumo įvykis ir 2009 m. rugpjūčio mėn. 11–20 dienomis Viešvilės kultūros centre vykęs keramikos simpoziumas „Jungtis” pagal Jurbarko kultūros fondo rėmimo programą „Senosios keramikos tradicijų refleksija nūdienoje”, kurioje dalyvavo penki profesionalūs menininkai iš Lietuvos, tautodailininkė iš Danijos, Viešvilės moksleiviai bei tuo metu archeologinius kasinėjimus vykdantys jaunieji archeologai.

Istorijos ir dabarties sujungimo idėja menininkei Eglei Untulytei kilo neatsitiktinai – kasmet vykstantys archeologiniai tyrinėjimai Viešvilės apylinkėse atskleidė daug įdomių X–XI a. tradicijų ir gyvenimo būdo puslapių, metalo apdirbimo, juvelyrikos ir keramikos gamybos paslapčių. Simpoziumo metu buvo siekiama atkurti senosios keramikos masių sudėtis, gaminių formavimo būdus ir pritaikyti šias žinias šiuolaikinėje kūryboje. Menininkai kartu su besidarbuojančiais archeologais tyrinėdavo atkastų keraminių šukių sudėtį, formas, indų paskirtį bei bandė patys pasigaminti žaliavą, kurią naudojo kūrinių formavimui. Įprastas, mūsų kasdienybėje naudojamas molis, iš kurio gaminama daugybė buitinių indų ar gaminių, tampa daug atsparesnis temperatūrų skirtumams ar fiziniams pažeidimams, kuomet jis sumaišomas su papildomomis, „sutvirtinančiomis” medžiagomis – grūsto granito dalelėmis ar senų raudonųjų plytų šamotu, kvarciniu smėliu. Pagaminti iš tokių masių gaminiai ne tik tampa atsparesni, bet ir įdomūs savo faktūriniais paviršiais – jie atrodo tarsi pasendinti, grubesni, archajiškesni, su istorijos antspaudu, bet šiuolaikinį mastymą atitinkančiomis formomis. Čia ir įvyksta jungtis su praeitimi – šiandiena – ateitimi , kuomet kūrybos pagrindu paliekamos tradicijos, o sukurti dabartyje kūriniai ir sukaupta patirtis perduodama ateinančioms kartoms.

Simpoziume dalyvavo keramikai profesionalai iš Kauno – Aidas Vasiliauskas, Rima Mulevičiūtė, Irina Peleckienė, o iš Panevėžio atvyko Jūratė Kirtiklytė, taip pat dalyvavo skulptorius bei keramikas Juozas Budzinauskas. Lietuviškos keramikos paslapčių pažinti atvyko viešnia iš Danijos Gitte Kaas Willestofte, Nordfyns folkehojskjole studentų asociacijos pirmininkė. Menininkai eksperimentavo su masėmis, jų sudėtimis bei rankiniu formavimo būdu sukūrė ištisus ciklus funkcionalios bei objektinės keramikos kūrinių.

Viešvilės pagrindinėje mokykloje vykusios moksleivių vasaros stovyklos dalyviai taip pat buvo pakviesti dalyvauti atvirame keramikos seminare, susipažinti su šio amato paslaptimis bei pabandyti sukurti savo keramikos dirbinį.

Nepalankios oro sąlygos bei gausus lietus tuo metu sutrukdė pastatyti kultūros centro kieme lauko keramikos degimo krosnį, tačiau tikimasi ateityje, galbūt ateinančią vasarą, suformuoti gaminių kolekciją, kuri būtų rodoma Jurbarko rajono bei kitų miestų ekspozicijų salėse.

Dar vienas itin įdomus Viešvilėje vykęs renginys – „Senųjų dailiųjų amatų atgaivinimo programa“. Senųjų dailiųjų amatų reabilitavimas bei plėtra – Viešvilės kultūros centro prioritetinė veiklos sritis. Čia yra sukaupta technologinė įranga tekstilės, keramikos bei stiklininkystės amatams vystyti. Šiame kultūros centre jau trečius metus veikianti dailės studija, vienijanti 25 narius, be tapybos taip pat norėtų realizuoti savo idėjas išmokus tradicinių dailiųjų amatų pagrindų. Tačiau norint užtikrinti tolimesnę sėkmingą amatų tradicijų sklaidos, perdavimo bei dailės studijos veiklą, reikalinga organizuoti švietėjišką miestelio bei Jurbarko rajono gyventojų veiklą, skatinančią domėtis amatais bei tobulinimosi menų srityje motyvaciją. Eglės iniciatyva numatoma surengti paskaitų ciklą taikomosios dailės raidos bei tradicinių amatų, naujausiųjų archeologinių tyrinėjimų pristatymo Viešvilėje temomis, kurias skaitytų šių sričių specialistai bei lektoriai iš Lietuvos Nacionalinio Trakų muziejaus, Lietuvos liaudies kultūros centro. Įgytas žinias būtų galima vėliau panaudoti asmeninėje kūryboje, įgyvendinant jas praktiškai. Taip pat būtų sukurta daugialypė programa, pristatanti Rytprūsių krašto papročius bei istoriją, vyktų gerosios patirties perdavimo seminarai bei informacijos apie Viešvilės kultūros centro veiklą sklaida.

Įgyvendinant šį projektą jau praėjusių metų rugsėjo mėnesį Viešvilės pagrindinės mokyklos 5-10 klasių moksleiviai kartu su technologijų mokytoja Danute Brazaitiene lankėsi Viešvilės kultūros centre bei mokėpsi tradicinio audimo. Seminarus vedė audėjos iš Smalininkų Aldona Vaznienė su padėjėja Stasele.

Rugsėjo 22 dieną – Baltų vienybės dieną lektorius iš Trakų nacionalinio muziejaus vyr. archeologas Ugnius Budvydas skaitė paskaitą Viešvilės visuomenei apie naujausius archeologinius tyrinėjimus Viešvilėje. Šiame pranešime buvo akcentuota ankstesniųjų tyrinėjimų hipotezių netikslumas, nes dabartinių archeologinių radinių gausa bei išskirtinumas aiškiai įrodo čia, Viešvilėje, IX–XII amžiais klestėjusią skalvių bendruomenę. Ugniaus Budvydo sudarytas archeologinių radinių sąvadas buvo perduotas Viešvilės kultūros centro dailės studijai.

Archeologinių tyrinėjimų metu atrasti šioje vietovėje stiklo papuošalai leidžia manyti, buvus vietinės kilmės stiklo dirbtuves, kuriose buvo gaminami stiklo dirbiniai iš atvežtinės žaliavos, o keramika buvo gaminama iš vietinės kilmės žaliavos, įmaišant į molio masę grūsto granito priemaišų.Rugsėjo 14 – 20 dienomis vyko stiklo apdirbimo mokymai Viešvilės kultūros centro dailės studijos nariams bei besidomintiems šia sritimi moksleiviams. Mokymus pravedė Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto stiklo katedros dėstytojas Vytenis Dzvonkas bei magistrantas Mantas Mikutavičius. Pagal sukurtą programą jie supažindino su vitražinių miniatiūrų tiffany stilistikoje kūrimo technikomis bei medžiagomis. Toliau vaikai ieškojo idėjų bei eskizavo savo būsimąjį gaminį. Buvo sukurti objekto projektai pagal pasirinktąjį eskizą bei jie pritaikyti darbui.

Lektoriai išaiškino stiklo pjaustymo principus, padėjo pasirinkti stiklo spalvas bei projekto detalių perkėlimą ant stiklo lakšto. Jie atskleidė stiklo rėžtuko panaudojimo galimybės bei detalių pjaustymo subtilybes.

Vėliau vyko išpjaustytų stiklo detalių briaunų šlifavimas bei piešimas ant stiklo geležies oksidu. Tokiu būdu paruoštos stiklo detalės buvo deginamos krosnyje 610 laipsnių C temperatūroje.

Darbų užbaigimui buvo reikalinga išmokti stiklo detalių apvedžiojimo varine juostele bei paruošimo jų sulitavimui. Lektoriai išaiškino elgesio su lituokliu bei demonstravo litavimo principus.

Šio seminaro darbų ekspozicija rugsėjo 21 d. buvo atidaryta Viešvilės seniūnijos salėje. Ši paroda – geriausia vaikų kūrybos reprezentacija, kurią aplankė daugiau nei 500 lankytojų.

Eglė Untulytė – įvairiaspalvė, įdomi, naujovių ieškanti asmenybė. Ji ne tik moko ir šviečia nedidelio miestelio gyventojus. Kartu su Jurbarke Rasos Grybaitės įkurtos studijos „Formos kalba“ nariais ji savo sukurtus tapybos, vitražo, skulptūros darbus eksponavo ne vienoje Jurbarke ir kituose Lietuvos miestuose vykusioje parodoje. Šiuo metu Eglė bando atkurti Mažosios Lietuvos keramikos darbus. Kūrybine dirbtuve virtusiame Viešvilės kultūros centre jau dabar galima pasigrožėti ne vienu Prūsijos keramikos paminklu. Seniausia iš jų, kaip teigia Eglė, jos atkurta laidojimo urna (datuojama apie II-ąjį m.e. amžių). Ji ir toliau ketina gilintis į šią dar mažai pažįstamą ir beveik netyrinėtą sritį – arealą, vadinamą Prūsa. Jame gyveno senovės skalvių gentys, jame dabar įsikūrę Viešvilės ir aplinkinių regionų gyventojai. Mažai tyrinėtas kraštas šiuo metu – vis dar tarsi balta dėmė Lietuvos, ypač Mažosios istorijoje. Prie šios „baltosios dėmės“ nuspalvinimo visokeriopai prisideda aktyvioji Viešvilės kultūros centro meno vadovė Eglė Untulytė.
http://www.musulaikas.com

Į viršų