Ši bažnyčia pastatyta 1933 m, kai Žaslių klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis buvo nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. Iš Krivonių kilusio kunigo Jono Žižliausko tėvai padėjo Matui Cijūnaičiui čia įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. Klebonas Adolfas Staševičius 1946 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti (mirė 1949 m. Vilniaus kalėjime). 1954 m. klebonas Vincentas Andrulevičius su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Tai pailgo stačiakampio plano, vientiso tūrio pastatą, dengtas nuožulniu dvišlaičiu stogu. Jos sakralinę paskirtį nurodo priekiniame fasade virš trikampio frontono iškylantis stačiakampis bokštelis su geležiniu kryžiumi. Dar vienas, mažesnis bokštelis yra kitame stogo gale – virš didžiojo altoriaus.

Bažnyčia vienanavė, be apsidės. Įrengti trys altoriai. Didysis altorius sukomponuotas iš atskirų XIX a. viduryje pagaminto įrenginio dalių, puošusių senąją Gegužinės bažnyčią. raudonu audeklu dengto retabulo centre kabanti Nukryžiuotojo skulptūra – įdomus provincijos meistro bandymas sekti to paties siužeto barokinės stilistikos prototipu. Puošnus XIX a. neobarokinis tabernakulis į Krivonis perkeltas iš nežinomos bažnyčios. Du šoniniai altoriai ir kukli stačiakampė sakyklos tribūna pagaminti vietos meistrų. Bažnyčioje esantys neįprastos konstrukcijos suolai, XX a. pradžia datuojamas bronzinis sietynas ir sieninių šviestuvų pora į Krivonis pateko iš Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintos Žaslių sinagogos.