Audiencijų salė Didžiausia Prezidento rūmų salė, dar vadinama Audiencijų sale, yra antrame rūmų aukšte. Joje vykdavo oficialūs valstybinių delegacijų priėmimai, užsienio diplomatai įteikdavo savo kredencialus Prezidentui, čia iškilmingomis progomis Valstybės vadovas susitikdavo su įvairių organizacijų nariais, pasveikindavo naujai suformuotą Vyriausybę, minėdavo valstybines ir asmenines šventes. Audiencijų salės interjeras atkurtas pagal XX a. 4 deš. fotografijas, o didžiausia salės puošmena išliko autentiškas toje pat vietoje kabojęs Vytauto Didžiojo portretas

.
Kaunui tapus laikinąja Lietuvos sostine, šiame mieste 1919 m. balandžio 4 d. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Prezidentas. Tikintis greitai atgauti istorinę sostinę Vilnių, Prezidentui buvo ieškoma laikinos rezidencijos. Ja turėjo tapti buvę gubernatoriaus rūmai, tačiau valstybės Prezidentas į juos įsikėlė tik 1919 m. rugsėjo 1 d., nes pastate gyveno vokiečių civilinės valdžios komisaras E. Cimerlė (Zimmerle). Todėl iki jo išsikraustymo Prezidentūra buvo įsikūrusi nedideliame mūriniame name Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto kampe.

Vokiečių okupacijos metu būsimoje Prezidentūroje gyveno vokiečių karinės valdžios viršininkas kunigaikštis Franz Joseph Isenburg-Birstein, o nuo 1918 m. jo įpėdinis grafas Falkenhausen. 1915 m. čia buvo apsistojęs ir Vokietijos kaizeris Vilhelmas II.

1919 m. vasaros pabaigoje į rūmus persikrausčius valstybės vadovui, jie liko Prezidento rezidencija iki 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacijos. Šiame pastate rezidavo visi trys ano meto Lietuvos Respublikos Prezidentai: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.

Prezidento A. Stulginskio kadencijos metu, 1923–1924 m. pastatas buvo remontuojamas. Pirmame aukšte buvo įrengtas Prezidento šeimos butas, įvestas centrinis šildymas, įstiklinta antro aukšto galerija.

Prezidento A. Smetonos kadencijos metu (1935 m.) Prezidentūros teritorija buvo aptverta nauja tvora, kuri išliko iki šių dienų. Jos projektą parengė dailininkas Jonas Juozas Burba.

Prezidento rūmuose patalpos buvo skirtos darbui, o dalyje pirmo aukšto buvo įrengtas privatus Prezidento šeimos butas, į kurį būdavo patenkama pro atskirą įėjimą iš pastato galo. Antrame aukšte buvo du salonai, skirti oficialiems priėmimams. Didesniajame vykdavo oficialūs valstybinių delegacijų priėmimai, jame užsienio diplomatai įteikdavo savo kredencialus Prezidentui. Taip pat antrame aukšte buvo įrengtas Prezidento darbo kambarys, valgomasis, taip pat nedidelis kambarys-muziejus, kuriame buvo galima išvysti Prezidento gautas dovanas, bei gailestingosios sesers kambarys. Lietuvos užsienio reikalų ministrai ir Lietuvos diplomatai užsienio valstybėse dažnai kėlė naujos Prezidentūros klausimą, nes esančioji buvo per daug kukli, maža ir nepakako vietos didesniems priėmimams. Tačiau nė vienas pasiūlymas taip ir nebuvo įgyvendintas.

Tuo tarpu Prezidento kanceliarija buvo įsikūrusi už Prezidento rūmų, prie Seimo ir Povilo Lukšio gatvių stovėjusiame atskirame dviejų aukštų mūriniame name. Jame buvo įrengti butai Kanceliarijos viršininkui, dviem vairuotojams, sodininkui, šveicoriui ir keturi kambariai Prezidentūroje tarnaujantiems karininkams. Tame pačiame name buvo skirti du kambariai Prezidento asmens adjutantui gyventi.

Iš Prezidento (dabar Vilniaus) gatvės pusės prieš Prezidentūrą išliko reprezentacinis sodas. Už Prezidentūros, iš Povilo Lukšio (dabar Šv. Gertrūdos) gatvės pusės, buvo įveistas kitas mažesnis sodelis, kuriame buvo įrengti teniso kortai ir šiltnamis.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune veikia ekspozicija „Sugrįžtančios relikvijos“. Šia ekspozicija, atvėrus aukščiausių šalies pareigūnų rezidencijos duris plačiajai visuomenei, siekta nukelti lankytojus į kuo autentiškesnę ano meto aplinką su autentiškomis interjero detalėmis bei daiktais, ir praverti duris ne tik į Prezidento – aukščiausio šalies pareigūno, bet ir Prezidento – asmens bei žmogaus – kasdienį gyvenimą.

Čia eksponuojamos nematytos, prezidentūros rūmuose buvusios „praeities relikvijos“: reprezentaciniai portretai, meno kūriniai, puošę prezidentūros interjerus, dovanos prezidentui, išlikę autentiški baldai, prezidentūros svečių knygos, istorinės nuotraukos, fiksuojančios prezidentų veiklą, jų asmeninio gyvenimo fragmentus.

Lankytojai gali susipažinti su budinčiojo adjutanto kambariu, kuris užpildytas „sugrįžusiomis relikvijomis“, pasivaikščioti po prezidento šeimos kambarius, o pakilę autentiškais XIX amžiaus laiptais, aplankyti audiencijų salę bei pamatyti, koks nedidelis, bet jaukus buvo pirmojo šalies piliečio darbo kabinetas su prezidentiniu darbo stalu ir knygų lentynomis.

Ekspozicija parengta naudojantis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondais