Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Valdovų rūmai (Barokinis prancūziškasis audiencijų kabinetas) (skaityti)



Garso fonas: The Lithuanian National Philharmonic Society’s Chamber Ensemble, Artistic Director and Conductor Robertas Beinaris

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Valdovų rūmai (21)

Aprašymas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Barokinis prancūziškasis audiencijų kabinetas Nedidelis kabinetas greta Audiencijų, arba Sosto, salės buvo privalomas XVI–XVII a. Europos valstybių valdovų rūmų erdvių struktūros, susijusios su reglamentuoto ceremonialo reikalavimais, elementas. Toks kabinetas paprastai būdavo skiriamas valdovui ir atvykusios delegacijos vadovui pasikalbėti akis į akį.

Savo rezidencijoje kiekvienas Europos valdovas turėdavo po kelis tokius kabinetus. Dažnas jų būdavo išskiriamas jame dominuojančių meno kūrinių, kitų akcentų geografija ir vadinamas itališkuoju, vokiškuoju, olandiškuoju, ispaniškuoju, prancūziškuoju.

Šį audiencijų kabinetą puošia barokui būdingų rombo formos stiklų vitražai, juodo akmens portalai ir židinys, taip pat kontrastingų spalvų akmens grindys. Visi šie dekoro elementai atkurti pagal autentiškus radinius. Dekoro spalvinis sprendimas atspindi XVI a. antros pusės–XVII a. pirmos pusės Ispanijos valdovų propaguotą ir Europoje vyravusį asketizmą, madingus tamsius atspalvius. Kabineto perdanga – tai kuklių geometrinių formų ankstyvojo baroko plafoninės lubos, kurių įrėminti laukai ateityje bus užpildyti tapybos kompozicijomis.

Šiame kabinete eksponuojami renesanso ir ankstyvojo baroko stiliaus vertingi prancūziški baldai, XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje sukurtas monumentalus flamandiškas gobelenas, vaizduojantis prancūzų protėvių frankų karaliaus Chlodvigo krikštą. Čia rodomas Švedijos karaliaus Jono III Vazos portretas primena, kad Vazų dinastijos kelias į Abiejų Tautų Respublikos (t. y. Lenkijos ir Lietuvos) sostą prasidėjo būtent šiuose Vilniaus rūmuose, kur 1562 m. būsimasis Švedijos karalius vedė Žygimanto Augusto seserį Kotryną Jogailaitę. Jų sūnus Žygimantas Vaza (1587–1632) tapo pirmuoju Vazų dinastijos valdovu Respublikos soste. Salėje eksponuojamas ir paskutinio Vazų dinastijos atstovo Respublikos soste, su Prancūzija artimai susijusio Jono Kazimiero Vazos portretas.

Salę puošia XVII a. bra šviestuvų kopijos, kurias rūmams paskolino Varšuvos karališkoji pilis – Nacionalinės istorijos ir kultūros paminklas (Lenkija).

Į viršų