Quicktime panorama

Tarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija Skaityti

[F11 - Pilnesnis ekranas] ( + Shift / - Ctrl )
Daugiau panoramų galite rasti čia
 
Valiutos keitimas Vilniuje

Seime vykoTarpparlamentinė bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija, kurioje pagrindinis dėmesys yra skiriamas ES bendros užsienio ir saugumo politikos strategijoms bei prioritetams, Rytų partnerystės aktualijoms, demokratinių vertybių sklaidai.

Tarpparlamentinės konferencijos dalyvius pasveikino Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas (Elmar Brok). Įžanginiame posėdyje taip pat kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prof. Benediktas Juodka ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė konferencijos dalyviams akcentavo, kad saugumas ir gerovė yra neatsiejami dalykai. „Todėl esu įsitikinusi, kad Asociacijos sutarties tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos pasirašymas, susitarimų su Moldova ir Gruzija parafavimas šių metų lapkričio mėnesį vyksiančiame Vilniaus viršūnių susitikime ne tik paskatintų glaudesnius prekybinius ir ekonominius santykius, bet ir prisidėtų prie saugaus, stabilaus ir klestinčio Europos žemyno kūrimo. Tai būtų ir Europos patikimumo patvirtinimas“, – sakė Lietuvos vadovė. Ji pabrėžė, kad XXI a. nebegalime kalbėti vien tik apie konvencines grėsmes. „Informaciniai,

aplinkosauginiai, energetiniai, humanitariniai, religiniai – tai tik keletas iš pasaulyje šiandien vykstančių konfliktų formų. Jei norime taikos, stabilumo ir klestėjimo, negalime ignoruoti nei vienos iš jų. Turime būti pasirengę spręsti ir cheminio ginklo, ir vandens trūkumo, ir kibernetinių atakų sukeltas krizes“, – kalbėjo Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė. Anot jos, privalu ieškoti bendro sutarimo, kaip suvaldyti kompleksines modernių konfliktų priežastis.

Seimo Pirmininko V. Gedvilo teigimu, nors didžiojoje dalyje Europos jau beveik 70 metų vyrauja taika, o valstybių santykiai yra grindžiami teise ir tarpusavio pasitikėjimu, kiti pasaulio regionai susiduria su visiškai kita realybe. „Pastarojo laikmečio įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose mums dar kartą primena, kaip svarbu turėti efektyvią bendrą užsienio ir saugumo politiką siekiant prisidėti prie taikos, stabilumo, demokratijos, žmogaus teisių ir bendros socialinės ir ekonominės pažangos sklaidos šiame mums strategiškai svarbiame regione“, – kalbėjo Seimo vadovas. V. Gedvilo nuomone, efektyvaus Europos Sąjungos įsitraukimo reikia ir Rytų partneriams, kurie vis dar yra įstrigę geopolitinėje kryžkelėje ir kuriems Europos Sąjungos strateginė parama padėtų padaryti svarbius istorinius pasirinkimus. „Esu įsitikinęs, kad tik stipri, integruota ir veiksminga Europos Sąjungos išorės politika gali prisidėti prie teigiamų pokyčių Šiaurės Afrikoje ar Vidurio Rytuose šiuo istoriškai svarbiu ir sudėtingu laikotarpiu. Taip pat tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti bendrą poziciją dėl svarbiausių su Rytų kaimynėmis susijusių klausimų, o šias pastangas vainikuos sėkmingas Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių aukščiausio lygio susitikimas lapkričio mėnesį Vilniuje“, – sveikindamas tarpparlamentinės konferencijos dalyvius sakė Seimo Pirmininkas.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko prof. B. Juodkos teigimu, remdama savo Rytų ir Pietų kaimynėse vykdomas politines, ekonomines ir socialines reformas bei stiprindama savo ryšius su kaimyninėmis šalimis, Europos Sąjunga prisideda prie saugios ir naujas galimybes atveriančios kaimynystės kūrimo. „Turime vienyti pastangas ir dirbti kartu, siekiant kad Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika būtų aktyvi, kurianti saugesnę ir demokratiškesnę aplinką žmonėms. Ypatingo dėmesio nusipelno itin sudėtinga situacija mūsų Pietų kaimynystėje. Besitęsiantys neramumai Egipte, sunkiai prognozuojama ir dramatiška situacija Sirijoje, neabejoju, bus visapusiškai aptariami mūsų diskusijose“, – tardamas įžanginį žodį sakė B. Juodka.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Paulausko, Europa šiandien susiduria su daugybe iššūkių saugumo ir gynybos srityje. „Todėl <...> mes turėtume kartu ieškoti efektyviausių būdų kaip vystyti sklandų NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, tartis, kaip plėtoti bei stiprinti bendrus pajėgumus, kuriais galėtume sėkmingai įveikti galimas naujas kibernetines, energetines ir kitokias potencialias grėsmes“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas. A. Paulauskas atkreipė dėmesį ir į mažėjančius gynybos biudžetus, kurie, pasak jo, daro neigiamą įtaką mūsų gynybiniams pajėgumams bei silpnina gynybos pramonę.
Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E. Brokas, kalbėdamas apie Rytų partnerystę, pabrėžė, kad padėtis nėra pati geriausia. Tačiau, anot jo, visoms Rytų partnerystės valstybėms durys yra atviros, tiesiog būtina įgyvendinti tam tikras sąlygas. E. Broko teigimu, Rytų partnerystės viršūnių susitikimas bus svarbus visai Europai. EP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas taip pat kalbėjo apie situaciją Sirijoje ir Egipte. Pranešėjas akcentavo, kad situacija Sirijoje labai šokiruoja, žudymai ten tęsiasi jau 2,5 metų ir tarptautinė bendruomenė neranda sprendimo. EP Užsienio reikalų komiteto pirmininko tvirtinimu, Jungtinės Tautos negali leisti naudoti masinio naikinimo ginklų, turi būti aišku, kad už šių ginklų panaudojimą bus susilaukiama atsako. Jo nuomone, dėl svarstomo karinės intervencijos sprendimo reikia dar diskutuoti ir pateikti aiškų atsakymą tarptautinei bendruomenei.



 

Pasiųskite žinią draugams:

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai Visos teisės saugomos. UAB "Modernių elektroninių technologijų komunikacijos", © 2004