Vytauto Kasiulio dailės muziejus, naujasis Lietuvos dailės muziejaus padalinys, įsikūrė istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos būstinėje. XX a. pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmai (projekto autoriai inžinieriai Henrykas Wojnickis ir Janas Trojanas) Joachimo Lelevelio gatvėje prie Žaliojo tilto buvo pastatydinti už pagrindinio fundatoriaus, Baltosios Vokės dvarininko Hiliaro Lenskio skirtas ir kitų rėmėjų suaukotas lėšas. Statybos buvo pradėtos 1910 m., o pastatas galutinai įrengtas tik 1929 m. Vilniaus krašto šviesuomenės pastangomis statinys tapo daugiafunkciniu kultūros ir švietimo židiniu: jame glaudėsi draugijos archyvas, biblioteka, muziejus, vyko draugijos narių susirinkimai, visuomeniniai renginiai. Vilniaus mokslo bičiulių draugija savo veiklą tęsė iki pat Antrojo pasaulinio karo.

1949–1980 m. pastate veikė sovietinės propagandos įstaiga – LTSR revoliucijos muziejus. 1981 m. pastatas perduotas Lietuvos dailės muziejui, jame buvo rengiamos teminės ir personalinės parodos, veikė Lietuvių tarybinės dailės galerija. 1991 m. pastate buvo įrengtos tapybos, skulptūros bei grafikos kūrinių saugyklos, paskutiniaisiais metais veikė restauratorių dirbtuvės.

2012 m. istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos sanglaudos skatinimo programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis jį pritaikant šiuolaikiniams muziejiniams poreikiams. Šiandien pastate veikia nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, parodų salės, konferencijų ir renginių centras, vyksta muzikos vakarai.

Pagrindinė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės 2010 m. testamentu Lietuvai dovanotą ir sūnaus Vytauto Kasiulio jaunesniojo perduotą 950 dailininko kūrinių kolekciją bei asmeninį archyvą, kitų ryškių išeivijos menininkų kūrybą. Vytauto Kasiulio muziejus pasirengęs pristatyti ir mažai žinomą, įvairią ir menkai tyrinėtą 1900–1941 m. Vilniaus dailę. Iki Antrojo pasaulinio karo Vilniuje gyvenusių dailininkų kūrinių paieškos, tyrinėjimai ir viešinimas taptų dar viena muziejaus veiklos sritimi, pratęsiant Vilniaus mokslo bičiulių draugijos dar XX a. pradžioje puoselėtą Vilnijos krašto meno sklaidos tradiciją.

Vytautas Kasiulis (1918–1995) vienas iš nedaugelio lietuvių dailininkų, pripažintų pasaulinėje meno erdvėje. Prancūzijoje, JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australijos ir kitų šalių dailės galerijos bei kolekcininkai tebesaugo jo kūrinius.

1937–1941 m. dailininkas mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau – dėstė. 1944 išvyko tobulintis į Austriją ir Vokietiją. Dirbo Freiburgo Dailės ir amatų mokykloje pedagogu. 1948 m. atvykęs į Paryžių čia palaipsniui įsitvirtino. Nuo 1949 m. eksponavo kūrinius prestižinėse Paryžiaus galerijose, o nuo 1954 m. – ir didžiausiuose Europos ir Šiaurės Amerikos miestuose.

Paryžiuje susiformavo Kasiuliui būdinga stilistinė maniera, pasižyminti virtuozišku potėpiu, rafinuotais spalvų sąskambiais, žėrinčiu koloritu, laisva formų stilizacija. Dailininkas savo kūriniuose paprasto gyvenimo scenas pavertė keistu, tarp realybės ir fantazijos balansuojančiu reginiu.