Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Katedros aikštė (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Katedros aikštė (12)

Aprašymas

Katedros aikštė – tai viena iš anksčiausiai paminėtų Vilniaus vietovių, senovės kronikose ir legendose vadinta Šventaragio slėniu. XIII a. šioje aikštėje stovėjo žemutinė pilis, kurią sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis ir gynybinis centras, arsenalas ir religinės institucijos. Beje dabartinio Katedros aikštėje stovinčio bokšto apatinė dalis yra buvęs gotikinis gynybinis bokštas, už kurio kadaise, ribodama pilies įtvirtinimus, tekėjo Vilnelė.

Eidami Katedros aikšte atkreipkite dėmesį į rudą juostą – tai senosios gynybinės sienos riba.

Nuo XIV a. pabaigos, Lietuvoje galutinai įvedus krikščionybę, ši vakarinė kalno papėdės dalis priklausė Vilniaus vyskupui. Čia stovėjo Katedra, Vyskupų rūmai, Kapitulos namai, o kiek toliau – vyriausiojo Tribunolo rūmai. Žemutinė pilis pamažu tapo įtvirtintu valdymo centru, didžiųjų kunigaikščių būstine.

Karo su Rusija metu rūmai buvo apgriauti ir ėmė nykti, be to, greitai nustojo buvę valdovų rezidencija. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę prijungus prie carinės Rusijos, 1795 m. ši istorinė relikvija dar stūksojo kaip tautos orumo ir praėjusios didybės griuvėsiai. Tačiau caro valdininkai pasirūpino juos kuo greičiau nugriauti.

Per 1831 m. visuotinį sukilimą caro nurodymu pilių teritorijoje buvo įrengta antros kategorijos tvirtovė. Ji apėmė visą akimis aprėpiamą peizažą, dalį šalia esančio Botanikos arba dabar, Sereikiškių, sodo, išsiplėtė palei Nerį, o kai kurie įtvirtinimai buvo perkelti ir į kitą Neries krantą, priešais Vilnelės žiotis. Iš to, kas buvo nugriauta, galima spręsti, kas tuo metu dar buvo išlikę iš Žemutinės pilies.

Kadangi už karinių įtvirtinimų reikėjo įrengti atvirą šaudymo lauką, aplinkui stovėję pastatai buvo nugriauti. Tarp jų ne tik mūriniai gyvenamieji namai ir krautuvėlės, bet dar 1387 m. Jogailos privilegija dovanoti senieji Vyskupų rūmai, trijų aukštų mūriniai Pilies vartai, kuriuose buvo laikomas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo archyvas ir pilies teismo kanceliarija, kiek vėliau ir Karališkas malūnas prie Vilnelės kilpos ir t. t. Į pietus nuo Katedros susidariusi aikštė buvo išgrįsta akmenimis, praplatinta, savo plotu artima dabartinei. Joje vykdavo turgūs ir įžymios Šv. Kazimiero mugės. Ir iki šiol Katedros aikštė yra miesto visuomeninio bei dvasinio gyvenimo ašis.

Į viršų