Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Muitinės muziejus (skaityti)



Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Muitinės muziejus (3)

Aprašymas

Ar žinote, kodėl Lietuvos miestas Virbalis XIX a.-XX a. pr. buvo gerai žinomas visoje Rusijos imperijoje? Ar žinote, kurią istorinę Lietuvos kontrabandą muitininkai pateisina ir vadina „šventąja kontrabanda“? O gal žinote, ką muitininkai kartais suranda jūriniuose konteineriuose? Visus atsakymus rasite Muitinės muziejuje. Čia jūs susipažinsite su Lietuvos muitinės istorija nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šių dienų.

Lietuvos muitinių sistema pradėjo formuotis XI-XIII a. Didžiajai Kunigaikštystei besiplečiant, Lietuvos kunigaikščiai susidūrė su daugybe problemų. Viena iš jų – kaip suvaldyti tokią didelę teritoriją? Muitinės institucija buvo viena iš pagrindinių sprendžiant šią problemą. Todėl verta sužinoti, kaip kunigaikščių valdomoje Lietuvoje buvo organizuojamas muitinės darbas bei kova su kontrabandininkais.

Nuo 1795 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo galutinai aneksuota Rusijos imperijos. Tuo metu aneksuotos Lietuvos žemės ribojosi su Rytų Prūsija – ši siena buvo tuometiniai Rusijos vartai į Vakarus, per kuriuos traukiniais ir vežimais keliavo Rusijos gyventojai. Kadangi ši siena išsiskyrė savo svarba, ji buvo akylai saugoma Rusijos žandarų. Tačiau tai nesukliudė tuo metu pasienyje siautėti kontrabandininkams, tarp kurių buvo ir tautiškai nusiteikusių lietuvių knygnešių.

1918 metais, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, buvo svarbu kuo greičiau atkurti savo sienų kontrolę. Todėl jau tų pačių metų lapkričio 30 d. buvo susitarta dėl valstybės sieną kertančių prekių patikros. Tarpukariu Lietuvoje muitininko darbas buvo laikomas vienas prestižiškiausių. Lietuvius darbas muitinėje viliojo tiek motyvuojančiomis algomis, tiek institucijos modernumu. Muitinės muziejus siūlo susipažinti su tarpukario Lietuvos muitinės buitimi. Muitininkai naudojosi ne tik spausdinimo mašinėle ir tuo metu vis dar retenybe buvusiu telefonu, bet ir laboratorija, kad nustatyti ar vežamos medžiagos nėra kontrabandinės. Kontrabandos mastai tarpukariu išliko gana dideli – buvo vežamas spiritas, mielės, galanterijos prekės ir t.t. Didėjant egzotinių vaisių paklausai Lietuvoje, muitininkams teko kovoti net ir su apelsinų kontrabanda.

Tačiau Lietuvos muitinei teko išgyventi ir tragiškų įvykių. 1940 m. Lietuvą okupavusi SSRS ėmė masiškai atleisti Lietuvos muitininkus iš darbo, o kadangi muitininkai buvo patriotiškai nusiteikę, nemažai jų buvo ištremta į Sibirą. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo susiimta atkurti Lietuvos muitinę. Pirmosios muitinės kūrėsi statybiniuose vagonėliuose. Nors muitininko buitis tuo metu buvo skurdi, lietuviai drąsiai nuo pat pirmųjų metų stojo tarnauti Lietuvos valstybei. Kaip bebūtų, nuolatiniai muitininkų vagonėlių puldinėjimai iš Sovietų sąjungos pusės neleido išvengti tragedijų. 1991 m. liepos 31 d. specialiajam SSRS milicijos būriui OMON užpuolus Medininkų pasienio postą, žuvo 7 Lietuvos pareigūnai. Todėl iki šiol Lietuvos muitininkai mini šią dieną kaip vieną tragiškiausių Lietuvos muitinės istorijoje.

Šiuolaikinė Lietuvos muitinė kiekvieną dieną suranda kontrabandinių prekių, kurias per Lietuvos sieną bando pervežti kontrabandininkai. Modernūs muitininkų įrankiai ir įrenginiai leidžia efektyviai kovoti su šia nelegalia veikla. Atvykę į Muitinės muziejų galėsite plačiau susipažinti ne tik su šiuolaikinėmis kontrabandos prekėmis, bet ir kokiais būdais kontrabandininkai bando jas pervežti.

Į viršų