Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltinis (skaityti)



Garso fonas: Folklore ensemble "Diemedis", leader Zydruole Mankauskaite-Zenevicienė

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

Kavarsko šaltinis (Šv. Jono Krikštytojo šaltinis arba Kavarsko tufų (suakmenėjusių klinčių) šaltinis)

Anykščių rajono Kavarsko miestelyje trykšta legendomis apipintas šv. Jono šaltinis. Kai kas iki šiol tiki, kad jo vanduo turi gydomųjų savybių - ypač Joninių naktį.

Dešiniajame Šventosios upės krante įsikūręs Kavarskas pelnytai vadinamas Lietuvos Šveicarija. Tačiau labiau nei gražus kalvotas kraštovaizdis lankytojus į Kavarską traukia čia trykštantis Šv. Jono šaltinis. Šaltinis nuo Šventosios upės lygio į kalno viršų savo vagą tiesia net 134 metrus. Dar prieškariu jo vanduo laikytas šventu ir gydančiu. Dabar daugelis Kavarsko svečių tiesiog pripažįsta, jog šio šaltinio vanduo toks skanus, kad vien jo paragavęs pažvalėji ir bent trumpam pamiršti ligas ir kitas negandas.

Pagoniškoji Kavarsko šaltinio legenda byloja, jog senovėje čia stovėjo medinė pilis, kurioje gyveno kunigaikštis Kavaris. Stipruolis dėl dažnų kovų su svetimšaliais buvo praradęs regėjimą, tačiau jėgų turėjo su kaupu. Sykį pilį apsupo kalavijuočiai. Nesiryždami kautis su narsiais pilėnais, svetimšaliai juos apsupo - pasmerkė mirti iš bado ir troškulio. Kai nusilpę žmonės iš tiesų ėmė vaduotis mirtimi, Kavaris įsmeigė į žemę savo kalaviją ir pareiškė, kad tas, kam pavyks jį ištraukti, prasiveržęs pro užpuolikus privalės iš šalia tekančios Šventosios atnešti vandens. Daugeliui pilėnų nedrįstant liestis prie kalavijo, jį ištraukė jaunuolis, kurio mylimoji ką tik mirė iš troškulio. Iš žemės ištryško versmė. Jos vandens atsigėrę pilėnai įgavo neįtikimų galių, todėl lengvai nugalėjo pilį apgulusius priešus. Negana to, versmės vandeniu nusiprausęs Kavaris praregėjo. Kaip ši versmė tapo šv. Jono šaltiniu, tiksliai nežinoma. Tačiau jau seniai manyta, kad šaltinio vanduo išskirtinių gydomųjų savybių įgyja būtent Joninių naktį.

Nuo seno Kavarske švenčiami šv. Jono atlaidai. Prieškariu atvykusieji į atlaidus išbetonuotais laipteliais leisdavosi į šaltinio baseiną - kai kurie pasinerdavo į jį visu kūnu, kai kurie tik apsiprausdavo jo vandeniu. Žmonės šaltinio vandens pildavosi į atsivežtus butelius ir kaip vaistą gabendavosi namo. Beje, ir dabar daugelis, keliaudami pro Kavarską, stabteli parsivežti šio magiško vandens namo – sako, nuostabiausia kava verdama tik jo pagrindu.

Prie šaltinio yra Šv. Jonui skirtas koplytstulpis. Šaltinį dažnai lanko vietos gyventojai ir atvykstantys žmonės, ypač gausiai per Šv. Jono atlaidus, prie jo vyksta poezijos šventės. Ši versmė vaizduojama ir Kavarsko miesto herbe. Švenčių dienomis Šv. Jono šaltinis ir nuostabios jo prieigos tampa masine kavarskiečių ir miestelio svečių susibūrimo vieta.

Į viršų