Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Adomo Mickevičiaus muziejus (Filomatų salė) (skaityti)



Garso fonas: Gintaras Jakelis

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Adomo Mickevičiaus muziejus (4)

Aprašymas

Tiksli šio muziejaus įkūrimo data nežinoma. Manoma, kad jis galėjo būti įsteigtas jau XIX a. antroje pusėje, galbūt 1898 m. – minint A. Mickevičiaus 100-ąsias gimimo metines ar 1899 metais.

Dar viena tikėtina muziejaus įkūrimo data – 1911 metai, kai Peterburge ėjusio leidinio „Kwartalnik Litewski“ redaktorius ir leidėjas Janas Konradas Obstas persikėlė iš Peterburgo į Vilnių. Nusipirkęs šį senamiesčio namą, jis čia atrado marmurinę paminklinę lentą su užrašu lenkų kalba: „Čia buvo rašoma „Gražina“, 1822 m.“. J. Obstas atsivežė iš Perteburgo daug muziejinių vertybių, grafikos kūrinių, porceliano. Jis norėjo surinkti kolekciją daiktų ir graviūrų, kuriuos A. Mickevičius aprašė poemoje „Ponas Tadas“. Buvo sukaupęs apie 400 eksponatų, vien tik A. Mickevičiaus atvaizdų buvo šimtas. Jų ekspozicija veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vėliau eksponatai buvo išsklaidyti po įvairias vietas.

1907 m. Javorovskis padovanojo muziejui kelis poeto daiktus – riešutmedžio stalelį ir kėdę, kuriais šis naudojosi mokytojaudamas Kaune. 1929 m. viešėjęs Vilniuje A. Mickevičiaus anūkas dr. Liudvikas Goreckis padovanojo muziejui krėslą, kuris buvo poeto nuosavybė gyvenant Paryžiuje. Šie daiktai iki šiol yra vieni vertingiausių muziejaus eksponatų.

Minint 100-ąsias poeto mirties metines, muziejus buvo restauruotas ir iškilmingai atidarytas 1955 m. lapkričio 27 dieną. Nuo tada jis yra Vilniaus universiteto bibliotekos žinioje. 1983 m. liepos 1 d. buvo atidaryta atnaujinta ekspozicija. Minint 200-ąsias poeto gimimo metines 1998 m. oficialiai atidaryta Poezijos menė. Pirmame muziejaus aukšte įrengta Filomatų salė.

Prie memorialinio muziejaus Bernardinų g. 11 pastato jau XIX a. buvo balto marmuro lenta su užrašu lenku kalba „Čia buvo rašoma „Gražina“, 1822“. Antrojo pasaulinio karo metais lenta dingo. 1955 m., minint 100-ąsias A. Mickevičiaus mirties metines, restauravus muziejų buvo pritvirtinta memorialinė lenta poeto atminimui.

Dabar esančioje memorialinėje lentoje užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis skelbia: „Šiame name 1822-XII gyveno / Adomas Mickevičius / Čia buvo redaguojama poema „Gražina“ „W domu tym XII-1822 mieszkał / Adam Mickiewicz / Tu był redagowany poemat „Grażyna“. Virš namo Bernardinų g. 11 vartų 1919 m. buvo pritvirtinta paminklinė lenta su užrašu lenkų kalba: „Tu mieszkał Mickiewicz 1822“ („Čia gyveno Mickevičius 1822“). Sovietmečiu pritvirtinta lenta su užrašu rusų ir lietuvių kalbomis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1996 m. lapkritį, šioje vietoje pritvirtinta jau trečioji paminklinė lenta dabar jau su užrašu lenkų ir lietuvių kalbomis: „Vilniaus universitetas / Namas, kuriame gyveno Adomas Mickevičius / Dom, w którym mieszkał Adam Mickiewicz“.

Kadangi muziejus yra literatūrinio pobūdžio savo tikslu jis laiko ne tik kvalifikuotą turistų aptarnavimą. Sistemingai ruošiami susitikimai su turistų grupėmis ne darbo metu. Į šiuos susitikimus kviečiami yra poetai, mokslininkai, artistai, kad muziejaus svečiai plačiau susipažintų su A. Mickevičiaus kūrybos reikšme Lietuvos kultūrai.

Viskas daroma, kad muziejus būtų išskirtinis. Čia nuolat skamba poezija, muzika. Kiekviena turistų grupė sutinkama su „Filaretų daina“. Rengiamos laikinos teminės parodos. Muziejuje vyksta poezijos konkursai, literatūriniai trečiadieniai.

Muziejus teikia metodinę paramą aukštųjų mokyklų studentams bei dėstytojams. Čia skaitomos paskaitos, vedami seminarai įvairiais klausimais susijusiais su Adomo Mickevičiaus gyvenimu ir kūryba bei epocha, kurioje didis poetas gyveno. Organizuojamos konferencijMuziejus glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto ir kitų universitetų lietuvių, lenkų filologijų, istorijos bei kitų katedrų dėstytojais: suteikia informaciją, konsultuoja įvairiais klausimais, studentams, rašantiems darbus susijusius su muziejaus darbo specifika.

Muziejus organizuoja edukacinius susitikimus su bendrojo lavinimo mokyklų mokytojais ir moksleiviais. Čia yra vedamos atviros pamokos bei seminarai, kurių metu moksleiviai bei jų mokytojai susipažįsta su romantizmo pradininko gyvenimu ir kūryba.

Muziejuje savo susitikimus, posėdžius organizuoja įvairūs Vilniaus miesto bei Lietuvos ir Lenkijos klubai bei sąjungos (pvz. Žurnalistų sąjunga, Lenkijos Respublikos inžinierių sąjunga ir kt.).

Poezijos menėje ir Filomatų salėje rengiami poezijos vakarai, susitikimai su žymiais Lietuvos ir Lenkijos kultūros, meno, politikos veikėjais.

Muziejus stengiasi, kad istoriškai giminingų tautų kultūrų palikimas tarnautų bendriems Europos civilizacijos kūrimo interesams.

Maloniai kviečia visus norinčius ne tik apsilankyti muziejuje, bet ir rengti čia įvairius vakarus, susitikimus, posėdžius, konferencijas, vesti atviras pamokas bei seminarus. Muziejus ne tik suteiks patalpas, bet ir padės jas parengti.

Į viršų