Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Gregorian chant studio of Šiauliai Cathedral, leader Diana Astrauskiene

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

RUDAMINA (Alytaus apskritis, Lazdijų rajono savivaldybė)

Sūduvos aukštumoje įsikūręs miestelis yra prie Kalvarijos–Lazdijų kelio, į šiaurės vakarus nuo Lazdijų. Rudaminos pietuose stūkso piliakalnis. Tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų, datuojamas V–XIII a., naudotas iki XIV–XV amžiaus.

1592 m. Rudaminos dvaro savininkai Marija ir Grigalius Masalskiai fundavo Švč. Trejybės bažnyčią. Dabartinę mūrinę bažnyčią pradėjo statyti Trakų vaivadijos iždininkas, Rudaminos dvaro savininkas Mikalojus Turčinavičius-Sušickis. Bažnyčia dvaro lėšomis pastatyta 1795 metais. Joje nėra vieno architektūrinio sprendimo, nes ji statyta keliais etapais ir turi įvairių stilių pėdsakų – nuo renesanso iki istorizmo. Bažnyčios interjere išlikę trys senieji vėlyvojo baroko stiliaus altoriai, statyti apie 1765 m. (vienas jų – didysis). Koplyčios altoriuje esantis paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“, manoma, yra iš pirmosios Rudaminos bažnyčios. Jam sidabrinius aptaisus 1730 m. paaukojo Kotryna ir Jonas Košicai. Antrame didžiojo altoriaus tarpsnyje – paveikslas „Šv. Antanas“ su aptaisais, taip pat išlikęs iš pirmosios Rudaminos bažnyčios, tapytas XVII a. antroje pusėje. Bažnyčioje išliko ir kitų vertingų XVIII a. antros pusės dailės kūrinių.

XVIII a. Rudaminos dvaro savininkai Turčinavičiai pasistatė stačiakampio formos klasicizmo stiliaus dvaro rūmus su kolonų portiku. 

Jolita Liškevičienė, RUDAMINA, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 232–233. 

Į viršų