Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (skaityti)



Garso fonas: Vilnius chamber choir "Sodžius", conductor Regina Maleckaite

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Aprašymas

XVIII a. vid. - XIX a. I pusės liaudiško baroko ir klasicizmo pastatas
Bažnyčia yra liaudiško baroko su klasicizmo elementais formų, monumentali, panaši į gyv. namą. Ji 3 navų, halinė, su bokšteliu, simetrinio kryžminio plano. Presbiterija tokio pat pločio, kaip vid. nava, su trisiene apsida. Navas skiria ir ilginius laiko 2 poros medinių piliorių. Šoninės navos ~ 4 kartus siauresnės už vidurinę; jų r. gale, abipus presbiterijos, yra 2 zakristijos; į š. zakristiją įeinama iš šventoriaus. Prie pagr. fasado, per visą bažnyčios plotį, yra prienavis; jo kair. šone yra laiptai į vargonų chorą.

Bažnyčia suręsta iš tašytų rąstų, sutvirtintų stačiomis sąvaržomis; cokolis plytų mūro, perdanga medinė. Sienos iš lauko ir vidaus apkaltos lentomis. Stogas gegninis, aukštas, dvišlaitis, dengtas skarda. Grindys lentų, dažytos.
Fasadai apkalti stačiomis įleidžiamomis lentomis (bokštelio plokštumos - gulsčiomis), mažai puošti. Pagr. (v.) fasado portalą skiria stačios sąvaržos. Virš dvivėrių durų yra trikampis sandrikas ir sudvejinti arkiniai langai. Jie smulkiai suskaidyti rėmelių ir apjuosti stačiakampiu apvadu; viršuje ir apačioje yra prikaltės. Arkinė langų dalis - spalvoto stiklo. Fasado vertikalią ašį pabrėžia beveik frontono aukščio medinis kryžius. Iš abiejų jo šonų, žemai, yra langeliai su drožinėtais apvadais ir užsklandomis. Virš frontono yra kvadrato skerspjūvio bokštelis, dengtas piramidiniu stogeliu. Šoniniai (š. ir p.) fasadai beveik vienodi. Juose išryškėja maži zakristijų tūriai su arkiniais langais. P. fasade yra priesienio durys. Navų langai tokie patys kaip pagr. fasade (tik žemiau įstatyti), vienas nuo kito atskirti reljefinių sąvaržų. Galinio (r.) fasado apsidinės dalies langai stačiakampiai. Bažnyčią juosia profiliuotas karnizas, papuoštas pjūkliniu ornamentu. Virš bokštelio ir presbiterijos yra ažūriniai kryžiai.

Bažnyčios paprastos išorės priešybė - puošnus ir šviesus interjeras. Jame vyrauja vid. nava; juosia antablementas, sudarytas iš geom. ornamento (imituoja dorėninį). Presbiterija kiek aukštesnė už vid. navą, atskirta nuo jos skersine sija, kurią remia spyriai. Šonines navas skaido jonėninio orderio piliastrai, juosia antablementas su dantukais. Vargonų choro aptvaras aklinas, pagyvintas įsprūdų ir dantukų. Lubos kesoninės, papuoštos geom. ornamentu, dažytos. Bažnyčioje yra 9 dailės paminklai. Šioje vietoje bažnyčia pastatyta XVI amžiuje. 1555.XII.18 karalienė Bona jai suteikė žemės privilegiją. XVII a. bažnyčią šelpė įvairūs asmenys; ji buvo gana turtinga. 1726 bažnyčia apkalta lentomis. 1739 Inturkės klebonas Steponas Tomaševskis fundavo naujos bažnyčios statybą. Ji pradėta tik po 1757, klebonaujant Mikalojui Olendskiui. Bažnyčia buvo kryžiaus plano, dvibokštė, su kupolinėmis koplyčiomis, iš lauko apkalta lentomis, malksnomis dengtu stogu; viduje buvo 5 altoriai (didysis papuoštas raižiniais, paauksuotas). Šalia bažnyčios stovėjo 2 tarpsnių varpinė su bokšteliu ir 4 varpais. Veikė parapinė m-la. XVIII a. pab. pastatai buvo apleisti. XIX a. pr. klebono Antano Laševskio iniciatyva parengtas bažnyčios perstatymo projektas, kuris įgyvendintas ne iki galo (turėjo būti pristatytas 4 kolonų portikas). 1818-1820 suremontuotas stogas, padaryti nauji karnizai, bažnyčios viduje pastatyti 4 pilioriai, sumūryti pamatai varpinei. Tuo metu bažnyčia įgijo klasicizmo bruožų. 1836 perdengtos lubos. 1866 bažnyčia uždaryta. Vėliau, jai pradėjus veikti, buvo dažnai remontuojama. XX a. 9 d-metyje skarda perdengtas stogas, šventoriaus tvoros r. dalis (iki tol buvusi lentų) pakeista akmenų aptvaru, varpinės angoje įtaisytos metalo grotos.

Kultūros paminklų enciklopedija
Rytų Lietuva I

Į viršų