KURTUVĖNAI (Šiaulių apskritis, Šiaulių rajono savivaldybė)

Kurtuvėnų dvaras žinomas nuo XV amžiaus. Tai vienas seniausių Lietuvos dvarų. 1545 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stalininkas Stanislovas Kęsgaila Kurtuvėnus pardavė savo klientui, iš Mazovijos kilusiam bajorui Stanislovui Skačevskiui. Jo laikais išaugo ir Kurtuvėnų miestelis. Tuomet tai buvo svarbus tranzitinis prekybos centras, jungiantis Prūsiją su Kuršo žemėmis bei Ryga. Miestelio reikšmę liudija ir tai, kad jis buvo pažymėtas 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. Stanislovas Skačevskis nusavino katalikų bažnyčios žemes, o bažnyčią perdavė evangelikų reformetų pamokslininkui. Evangelikų reformatų bažnyčia Kurtuvėnuose veikė iki pat 1631 metų. 

XVIII a. pirmoje pusėje Kurtuvėnai atiteko Nagurskiams. Jiems valdant dvaro sodyba suklestėjo, buvo pastatyta daug medinių ūkinių pastatų. Sodyba nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą, XX a. pabaigoje perduota Kurtuvėnų regioninio parko administracijai. Išliko tik kai kurie istorinės dvaro sodybos fragmentai. Iš jų išsiskiria įspūdingo dydžio be vinių suręstas dviaukštis medinis svirnas, turintis baroko architektūros bruožų: laužytų formų mansardinį stogą, arkadas. Svirnas sudegė 2001 m., atstatytas 2006-aisiais. Dvaro teritorijoje taip pat atidengti XV–XVI a. mūrinių pastatų (rūmų?) pamatai.

Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią pastatydino Jokūbas Ignotas Nagurskis 1783–1792 metais. Projekto autorius – architektas Martynas Knakfusas (Marcin Knackfuss). Bažnyčios dvibokštis fasadas šiek tiek primena ↑ Vilniaus baroko bažnyčias. Vis dėlto plokščių, saikingų formų pastato kompozicija liudija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo pabaigoje, Šviečiamajame amžiuje, populiarėjusį klasicizmą.

Aistė Paliušytė