Svetainėje naudojami slapukai sklandžiam jos veikimui, naršymo patirties gerinimui, rinkodarai. Daugiau apie naudojamus slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje

Degučių sentikių kapinės (skaityti)



Garso fonas: Bishop's Choir of the Vilnius Holy Spirit Monastery

Pasidalinkite su draugais:

Projekto parneris keitykla TOP EXCHANGE

Visos šio objekto panoramos: Degučių sentikių kapinės (2)

Aprašymas

Zarasų rajono Degučių sentikių kapinių istorijos puslapiai
Zarasų rajono Degučių kaime yra rusų (sentikių) kapinės. Šiose kapinėse buvo pradėta laidoti nuo 1782 metų. Degučių metraščio* puslapiuose rašoma apie kapines, žmones, gyvenusius Degučiuose – sentikių religiniame ir kultūriniame centre. Nuo XVIII amžiaus pradžios iki XIX amžiaus pirmosios pusės Degučiuose vyko intensyvi Lietuvos sentikių bendruomenių veikla: buvo tapomos ikonos, spausdinama religinė literatūra, vykdomas švietėjiškas darbas. Čia buvo vienuolynas, cerkvės. Ypatingo dėmesio Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikais susilaukė šventikas Titas Tanajevas. Jam buvo suteiktas titulas ,,Lietuvos ir Kurliandijos bendrasis ganytojas’’. Kapinėse jo garbei pastatytas kryžius ir koplyčia (1806m.), kurioje palaidoti Titas ir Grigorijus Tanajevai. Kapinėse yra daug senovinių kryžių, paminklų. Šios kapinaitės priglaudė įžymius Degučių krašto šviesuolius:

šventikus Titą ir Grigorijų Tanajevus, Gavrilą Bondarevą, Jevsratijų Gubanovą, Ivaną Ivanovą, Lazarį Kasakovskį, Jefimijų Nikitiną, Fiodorą Popovą.
Jelizavetą Kolesnikovą. Tai tautosakos savamokslė užrašinėtoja iš Salako miestelio Zarasų rajone. Ši mažaraštė moteris pusę amžiaus rinko pasakas, dainas, ypač vietos patarles. J. Kolesnikovos namų archyve sukaupta daugiau kaip 35 tūkstančiai tekstų.
Tai unikalus atvejis tautosakoje. Tiek pat tekstų yra garsiajame Vladimiro Dalio rinkinyje.

Lukijų Ivanovą, 1928 metų gegužės mėnesį apdovanotą Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu už narsų veikimą 4-ojo pėstininkų Mindaugo pulko partizanų gretose Neutraliojoje zonoje Širvintų-Giedraičių rajone.

Šios kapinės buvo labai apleistos, apgailėtinai atrodė ir koplyčia. Nuo 2005 metų prasidėjo dideli kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo darbai. Svarbu, kad visus kapinių tvarkymo darbus finansavo paprasti ir nelabai pasiturintys šio krašto žmonės.

Jų lėšomis buvo tvarkomi kapinių vartai, takeliai, įvestas vandentekis, remontuojama koplyčia. Vėliau prie šių darbų prisidėjo Degučių seniūnas J. Šileikis, Zarasų rajono meras B. Vilimas ir kiti geros širdies žmonės. Didžiausios pagalbos ir supratimo sulaukėme iš LR Seimo nario M. Žymanto ir jo padėjėjos O. Podolskienės.

2006-09-12 buvo įsteigta kapinių bendruomenė ,,Degučių rimtis‘‘.

2007-06-02 koplyčia buvo pašventinta. Tačiau kapinių tvarkymo darbai dar tęsiami. Bendruomenė ,,Degučių rimtis‘‘ prašo aukoti pinigus į bendruomenės sąskaitą (AB DnB NORD bankas (kodas 40100, sąskaitos Nr.LT 164010040300123332) ir prisidėti prie tolimesnių kapinių tvarkymo darbų.

ИНОЙ СЫПЛЕТ ЩЕДРО, И [ЕМУ] ЕЩЕ ПРИБАВЛЯЕТСЯ; А ДРУГОЙ СВЕРХ МЕРЫ БЕРЕЖЛИВ, И ОДНАКО ЖЕ БЕДНЕЕТ. БЛАГОТВОРИТЕЛЬНАЯ ДУША БУДЕТ НАСЫЩЕНА, И КТО НАПОЯЕТ [ДРУГИХ], ТОТ И САМ НАПОЕН БУДЕТ. (ПРИТ.11:25-26)

Degučių krašto sentikiai gali didžiuotis savo istorija, džiaugtis lietuvių tolerancija ir supratimu, lydėjusiu juos Lietuvoje nuo amžių glūdumos. Sentikių gyvenimas Lietuvoje - akivaizdus sėkmingos integracijos į Lietuvos kultūrą, ekonominį ir politinį gyvenimą pavyzdys. Jie puikiai suvokė ne tik savo tautos gyvenimo Lietuvoje ypatumus, bet ir sugebėjo išsaugoti savojo tikėjimo dvasinį pradą, surado sąlyčio taškų su kultūra ir istorija tautos, globojusios, saugojusios nuo persekiojimų už tikėjimą. Mes esame gimę sentikių šeimose. Dažnai prisimename savo senelių pasakojimus apie pirmųjų sentikių gyvenimą Lietuvoje, apie lietuvių geranoriškumą, supratimą. Degučių sentikių kapinaičių tvarkymo darbai irgi susilaukė lietuvių katalikų pritarimo, pagalbos. Manome, kad kiekvienos gyvenančios Lietuvoje tautos istorija – svarbūs ir labai reikšmingi Lietuvos istorijos puslapiai.

Chronografas - originalus Lietuvos ir Latvijos sentikių istoriografijos metraštis, pasakojantis apie Kuršo, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės šiaurės ir šiaurės rytų bei Rusijos sentikių istorijos įvykius nuo 1652 iki 1850 metų. Metraštyje daug dėmesio skiriama Degučių bendruomenės istorijai. Spėjama, kad Chronografas buvo sukurtas Degučių vienuolyne Vasilijaus Ivanovičiaus (Joanovičiaus) Zolotovo. Metraštis imtas vadinti tiesiog Degučių metraščiu.

Bendruomenė ,,Degučių rimtis‘‘

Į viršų