KRUONIS (Kauno apskritis, Kaišiadorių rajono savivaldybė)

XV a. prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, kuris stovėjo dabartinėje piliavietėje, vadinamoje Pilimi, šalia Kruonės upelio, įsikūrė gyvenvietė. 1472 m. valdovas Kazimieras Jogailaitis čia pastatydino koplyčią. 1570–1831 m. Kruonį valdė didikai Oginskiai, atstovavę stačiatikiškai Lietuvos visuomenės daliai. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Teodoras Bogdanas Oginskis pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus (1812 m. apgriautų rūmų likučiai matyti šalia Kruonio mokyklos), o 1610–1626 m. pastatydino mūrinę stačiatikių cerkvę. Cerkvės fundatorius garsėjo kaip vienas veikliausių to meto stačiatikių pasauliečių: jis globojo Vilniaus Švč. Trejybės ir Šventosios Dvasios stačiatikių brolijas, Vievyje fundavo stačiatikių cerkvę, rūpinosi ten veikiančia spaustuve. 1628–1629 m. prie šventovės įsikūrė bazilijonai, kurie išbuvo čia iki XVIII a. antros pusės.

Teodoro Bogdano Oginskio funduota cerkvė mūsų dienas pasiekė kaip puikios architektūros Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia, nuo 1919 m. priklausanti katalikams, jungianti gotikos ir renesanso, Rytų ir Vakarų architektūros tradicijas. Bažnyčia lotyniškojo kryžiaus plano, su penkiašone presbiterija ir apvaliu, aukštai iškylančiu kupolu. Lygios sienos, santūri ir monumentali architektūra suteikia jai rūstoko, gynybinę funkciją turinčio pastato pobūdį. Duris puošia neaukštas renesansinis portalas, sudarytas iš poros puskolonių ir kuklaus frontonėlio. Priekiniame fasade kyla vienintelis stačiakampės formos kresnokų proporcijų bokštas. Tokias pastato formas iš dalies lėmė 1834–1854 m. statinio rekonstrukcija. 

Zakristijoje yra išlikusios Teodoro Bogdano ir Samuelio Leono Oginskių antkapinės plokštės. Pirmasis antkapis ankstyvesnis, sukurtas XVI ir XVII a. sandūroje, turi renesanso ir manierizmo stiliaus bruožų. Reljefo kompoziciją sudaro sarkofagas su epitafine plokšte, virš sarkofago gulinčio ir besiilsinčio riterio figūra ir herbas. Kitas, XVII a. viduryje sukurtas Samuelio Leono Oginskio antkapis turi baroko stiliaus bruožų, išsiskiria minkštu piešiniu ir laisvesniu kompoziciniu sprendimu. 

Jolita Liškevičienė, KRUONIS, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 83–84.