JONAVA (Kauno apskritis, savivaldybės centras)

Jonava įsikūrusi prie Neries, žemiau Šventosios žiočių. Miesto istorija tik iš dalies susijusi su greta esančiais Skaruliais, šios vietovės ilgainiui beveik susiliejo.

Jonavos steigėju laikomas Kauno stalininko Jono Mikalojaus Kosakovskio ir Onos Skarulskytės vienintelis sūnus Dominykas. Jam priklausė Šilų dvaras, kurio valdos driekėsi Neries dešiniajame krante. Ši vietovė veikliųjų Kosakovskių dėka sparčiai plėtėsi: XVIII a. pradžioje pradėjus statyti dvaro sodybą, šalia kūrėsi gyvenvietė. Anksti mirusio sutuoktinio darbus tęsė Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė – Jonavoje ji pastatė pirmą medinę Dievo Apvaizdos bažnyčią (konsekruota 1768 m.). Jonavos miesteliui XVIII a. pabaigoje buvo išrūpintos savivaldos teisės. 

Išlikusi Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia pastatyta medinei bažnyčiai sudegus, 1793 metais. Ją pastatydino vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis. Mūrinė, klasicizmo stiliaus, trinavė, bebokštė (bokštai pristatyti 1934–1935 m.) bažnyčia tapo centrine viso miesto puošmena ir Kosakovskių giminės laidojimo vieta. Bažnyčios kriptoje ilsisi fundatorius vyskupas, jo brolis Simonas Kosakovskis, vienas garsesnių Baro konfederacijos karo vadų ir paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas, pirmosios bažnyčios fundatorė, vyskupo ir etmono motina Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė, kiti giminės nariai. Bažnyčioje saugomas XVIII a. tapytas fundatoriaus vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio portretas.

Galbūt pagal bažnyčios architekto projektą buvo pastatyta ir klebonija bei marijonų (vėliau – trinitorių) vienuolynas.

Jolita Liškevičienė, JONAVA, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 41–42.