Bažnyčia Ventėje buvo iki 1702 m. Tais metais seną ir begriūvantį pastatą nuvertė stipri audra. Istoriografijoje nurodoma, kad bažnytinė valdžia buvo linkusi bažnyčią atstatyti toje pačioje vietoje, tačiau tam esą pasipriešinę parapijiečiai iš kitų gyvenviečių. Vienas iš argumentų buvo tas, kad bažnyčią reikėjo perkelti nuo marių, t.y. iš parapijos pakraščio, į parapijos vidurį. Šį argumentą ir reikėtų laikyti svariausiu. Ne vien parapijiečiams iš šiaurinio parapijos pakraščio buvo ilgas kelias iki Ventės. Kiekvienais metais vizituodamas Ventės bažnyčią, ilgą kelią turėjo įveikti ir bažnytinės apskrities inspektorius, o taip pat ir pats Ventės kunigas, norėdamas aplankyti visus parapijos kaimus. Nauja bažnyčia, panaudojus senosios liekanas, buvo pastatyta Kintuose 1705 m.

Kodėl nauja parapijos centro vieta buvo pasirinkti Kintai, galima tik spėlioti. Pasakojimas, kad iš pačių kraštutinių parapijos kaimų – Ventės ir Kiošių – parapijiečių vienu laiku pasiųsti žygūnai susitiko Kintuose, ir todėl čia nusprendė statyti bažnyčią, yra logiškas tik tiek, kad Kintus sąlyginai galima laikyti parapijos centrine vietove. Be to, svarbu pažymėti, jog apie Kintus ar netoli jų telkėsi visa eilė smulkesnių bei stambesnių gyvenviečių. Remiantis 1736 m. duomenimis, Kintų ir netoli jų buvusių trijų gyvenviečių bendras valstiečių ūkių kiekis sudarė 32 ūkius. Tuo tarpu kitose gyvenvietėse ūkių skaičius neviršijo 20 ūkių: Ventė -16, Mingė – 20, Suvernai – 12. Minėta ūkių koncentracija apie Kintus, matyt, irgi buvo lemiamas veiksnys, paskatinęs čia perkelti religinį centrą.

Kintų gyvenvietė greičiausiai susiformavo XV a. pab.-XVI a. pr. prie kelio, vedusio į Ventę. Daugeliu atžvilgiu tai buvo niekuo iš aplinkinių gyvenviečių neišsiskiriantis kaimas, kuris bene pirmąkart kartografiškai užfiksuotas tik 1735 m. žemėlapyje. 1736 m. duomenimis Kintuose buvo tik 9 ūkiai. Tuo tarpu aplinkiniuose Suvernų ir Uogalių kaimuose ūkių tuo metu būta daugiau – atitinkamai 12 ir 10. Tad bažnyčios perkėlimą iš Ventės į Kintus greičiausiai nulėmė pragmatizmas.

1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.

prefix = o ns = "urn:schemas-microsoft-com:office:office" /