Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai – Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų. Kuršių marių plotas – 1584 km2. Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km2), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi. Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu.
1975-1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti didesniais ir mažesniais akmenimis. Pastatytas 250 m ilgio molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas – suskaldo didžiulius ledo luitus. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio Ventės rago pusiasalio nykimo procesą.
Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieuoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. Tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.
Šią nuostabią vietą atrado pirmasis stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščiai žieduoti pradėti metais ankščiau – 1929 m. Tiesa, tuo metu žiedų su lietuviškais įrašais dar nebuvo. Buvo naudojami vokiški Rasytės ornitologinės stoties žiedai. 1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus žiedus paukščiams su įrašu „Universitetẻ Lithuanie“, o vėliau – „Mus. Zool. Lituania“.
Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2-4 tūkst. paukščių. Daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių ir kt. Iš pradžių Ventės rage sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.
Per pastaruosius 26 metus apžieduota 1,6 mln. paukščių. Ir dabar kasmet Ventės rage žieduojama po 60-80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.