Bažnyčia yra Darbėnų miestelyje, prie Darbos upės, 17 km į šiaurės rytus nuo Palangos. Bažnyčia priklauso Palangos dekanatui.

Pirmąją Romos katalikų bažnyčią Darbėnuose pastatė Karolis Chodkevičius 1620 m. Vysk. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ mini, kad tai buvo Palangos filija ir prie jos gyvenantį kunigą išlaikę tikintieji. Karaliaus Jono Kazimiero pasiuntinys Jonas Malakauskis, atvykęs į Darbėnų valsčių ir išvydęs kunigo neturtą, pavedė jam daržus ir įsakė valsčiui, kai bus reikalas, sutaisyti bažnytėlę.

XVII a. kunigo bažnyčia neturėjo. 1737 m. karaliaus Augusto pasiuntinys Kazimieras Sologubas suteikęs parapijai žemės ir įsakęs, kad valsčiaus gyventojai piltų bažnyčiai pyliavą ir duotų rinkliavą. Po 1740 m. žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius (1740–1757 m.) atskyrė Darbėnus nuo Palangos, suteikė parapijos teises. Prie bažnyčios gyveno trys kunigai.

1782 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri sudegė 1831 m. sukilėlių kovų metu. Pamaldos vyko Darbėnų dvaro klėtyje. 1838–1842 m. grafas Tiškevičius pagal Fridricho Gasbeno projektą pastatė naują mūrinę Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Bažnyčia iš dalies perstatyta 1886 m.: pristatytas medinis bokštas, 1911 m. – perstatytas. 1935 m. bažnyčia sudegė bokšte kilus gaisrui. Pamaldos perkeltos į parapijos salę. Bažnyčia atstatyta 1936 m. Atstatymo projekto inžinierius S. Fedoravičius. Parapija priklausė Palangos dekanatui, 1938 m. turėjo 4470 parapijiečių.

Bažnyčia yra romantizmo laikotarpio architektūrai būdingų formų, stačiakampio plano, su vienu bokštu, presbiterijos gale yra mažytis bokštelis. Viduje dideli vargonai, 3 altoriai. Yra išlikęs XVIII a. nežinomo dvasininko portretas, 1759 m. žalvarinis relikvijorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje, ant piramidinio pagrindo, stovi medinė trijų tarpsnių varpinė (XIX a.). Jos solidžios dvivėrės durys dengtos vienšlaičiu stogeliu. Šalia bažnyčios šventoriaus 1997 m. pastatyta skulptūra saleziečio vienuolio Perkumo Petro atminimui.

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Iš http://www.kretingosenciklopedija.lt/