PLATELIAI (Telšių apskritis, Plungės rajono savivaldybė)

Platelių pradžia laikomas XV a. vidurys, kai imta plačiau kurtis miškingose šiaurės vakarų Žemaitijos teritorijose. XV a. antroje pusėje Žemaičių seniūnui Jonui Kęsgailai buvo padovanota 15 prie Platelių ežero gyvenusių ūkininkų ir pats Platelių ežeras. Paskutinis iš Kęsgailų giminės Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila 1529 m. trečdalį savo dvarų ir Platelius užrašė Žygimantui Augustui, o šis 1533 m. Platelius – dvarą, miestelį ir didelį valsčių – perdavė savo motinai Bonai Sforcai. Valdovė Bona Platelių ežero saloje turėjo rūmus-pilį. Į salą buvo nutiestas tiltas, kurio kalstų ligi šiol yra išlikę ežero dugne. Platelių ežero pakrantėje yra apžvalgos aikštelė, iš kurios galima matyti istorines apylinkes.

XVI–XVIII a. Platelius valdė Stabrauskai, Vnučkos, Valavičiai, Oginskiai. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis 1792 m. Platelių miesteliui suteikė savivaldos teises ir herbą, kuriame pavaizduotas miestelio globėjas šv. Petras.

Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia statyta 1744 metais. Tai viena iš nedaugelio išlikusių XVIII a. pirmos pusės medinių šventovių Lietuvoje. Šalia jos kyla medinė įdomios architektūros varpinė, kurią sudaro keli skirtingos formos tūriai. Bažnyčioje išliko originalūs mediniai altoriai su meniškais drožiniais, sakykla su ažūriniu, karūna vainikuotu baldakimu ir puikaus drožėjų darbo barokinių formų krikštykla. Altoriuose gausu XVIII a. pasimokiusių vietos meistrų religinės tapybos kūrinių. Vienas jų – paveikslas „Šventoji šeima“ šoniniame kairiosios koplyčios altoriuje. Navos gale įrengtas vargonų choras su grakščia arkada viršuje ir archajiškos giedotojų ložės apačioje.

Aistė Paliušytė