MEDVĖGALIS (Tauragės apskritis, Šilalės rajono savivaldybė)

Tai didysis Žemaitijos kalnas, apipintas daugybe legendų ir padavimų. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į kalvotą kraštovaizdį. Greta yra ir daugiau vadinamojo Medvėgalio archeologinio komplekso kalvų (Sumonių, Ąžuolų, Alkos ir Piliorių), kurias dengia miškas.

Medvėgalis – tai aukščiausiai (234 m) virš jūros lygio pakilusi ledyninės kilmės pirmykštes konfigūracijas išlaikiusi Žemaitijos kalva, kurios plotas – apie 5 tūkst. kv. metrų. Medvėgalio piliakalnis turi dvi viršūnes, žemesnė jo dalis nuo seno vadinta Pilies kalva. Ji stačiais šlaitais, ant jos kitados stovėjo medinė Medvėgalio pilis, viena svarbiausių Žemaitijos gynybos sistemoje. Istoriniuose šaltiniuose pilis pirmą kartą paminėta 1316 m., kai ją puolė Vokiečių ordinas. Petras Dusburgietis aprašė žemaičių kovas su kryžiuočiais 1329 m., kai kryžiuočiai, vadovaujami Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo, apgulė pilį ir ją sudegino. Medvėgalis minimas ir 1384 m., kai kovos lauke žuvo daug Ordino riterių, o jų vadas buvo paimtas į nelaisvę. 

Piliakalnio šiaurės rytų dalyje driekiasi pelkė, per kurią buvo nutiesta kūlgrinda (pilies gynybinis įrenginys, naudojamas sunkiai perbrendamose pelkėse) – ji gerai saugojo vietovę nuo priešų antpuolių. 

Jolita Liškevičienė, MEDVĖGALIS, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė, Irena Vaišvilaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012, p. 94–95.