Geidžiuose pirmąją bažnytėlę pastatė Važinskiai, tačiau istoriniuose šaltiniuose tiksli data nežinoma. Labai tikėtina, kad fundacija buvo paskirta XVIII a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tai rodo didžiojo altoriaus Švč. Dievo Motinos pagarbinimo paveikslo kitoje pusėje esantis lenkų kalba įrašas, kuriame teigiama, kad 1740 m. šį paveikslą Geidžiams aukojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Tirkšlių seniūnas Benediktas Skarbekas Važinskis. Manoma, kad šis paveikslas bažnyčiai dovanotas jau ją pastačius ir įrengus, tikriausiai prieš pat jos šventinimą. Paskui Geidžių bažnyčios globėju tapo Benedikto Važinskio vaikaitis Feliksas Važinskis. Prie Geidžių bažnyčios aprūpinimo prisidėjo ir jo žmona Marija Šiukštaitė-Važinskienė.

1773-09-17 Tirkšlių miestelio ir Trinitorių vardo bažnyčios inventoriuje minima Geidžių koplyčia. Ji trumpai aprašyta 1782 m. surašytame Tirkšlių parapinės bažnyčios vizitacijos akte. Ji buvo nedidelė, medinė, suręsta iš aptašytų rąstų, aplink buvo nedidelis šventorius. Prie koplyčios buvo ir nedidelė varpinė, ant kurias buvo kryžius su iškalta 1760 metų data. Šio kryžiaus piešinys publikuotas Česlovo Kontrimo leidinyje „Lietuvos geležiniai kryžiai" (1991 m., p.90, il.81). Koplyčia buvo gražiai įrengta, turėjo nemažai skirtingo pobūdžio ir įvairios paskirties liturginių reikemenų ir meno kūrinių, kai kurie iš jų XIX a. antroje pusėje buvo perkelti į naująją koplyčią. Akte nurodyta, kad koplyčioje buvo vienas amatininkų darbo auksuotas Šv. Onos altorius, ant mensos ties jos viduriu stovėjo medinis staliaus darbo tabernakulis. Altoriuje kabėjo Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas.

1862 m. dvarininkas Važinskis pastatė naują erdvią medinę koplyčią, kuri priklausė Tirkšlių parapijai. Tarpukario metais čia buvo Šv. Onos oratorija, kurioje kartais iš Tirkšlių atvykęs kunigas laikydavo pamaldas. Šv. Onos dieną, kada čia būdavo atlaidai, suvažiuodavo keletas kunigų ir daug maldininkų (B.Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1991 m., IV t., 372 p.)

1963 m. Geidžių koplyčia iš tikinčiųjų atimta ir paversta kolūkio grūdų sandėliu. Dar ir dabar šventoriuje likę ventiliatorių pastatymo pamatai. Koplyčiai ir varpinei nuversti kryžiai. Meno vertybės ir liturginiai indai 1964 m. išvežti į Telšių kraštotyros muziejų. Kolūkiui pastačius naujus šiuolaikiškus sandėlius, Geidžių koplyčia stovėjo nenaudojama. Atgimimo laikais, 1988 m. kunigas Ignacas Žeberskis pradėjo domėtis, kaip galėtų atstatyti Geidžių koplyčią. Šį darbą tęsė kitas Tirkšlių parapijos klebonas Anupras Gauronskas.

Dar kolūkio laikais buvo prašoma pirmininko Kazimiero Stonkevičiaus pagalbos. Jis ją suteikė. Buvo pakeista keletas sienojų, skersiniai balkiai, lubos, stogas naujai apskardintas. Rąstus, lubų ir sienų dailylentes skyrė kolūkis, kitas medžiagas, stogo skardą parūpino klebonas. Prie statybos darbų dirbo statybininko Juliaus Končiaus brigada. Visais atstatymo ir užbaigimo darbais rūpinosi Tirkšlių parapijos klebonas Antanas Šimkus, kuris dirbti pradėjo 1990 m.

“Apylinkėse žmonės Geidžius kitaip nevadina, kaip Geidžių krepostimi (tvirtove). Mat, Geidžiuose ir apylinkėse yra nepaprastai daug akmenų. Kaimo tvoros palei vieškelį ir kitur sukrautos iš lauko akmenų, jos eina tiesiomis linijomis, ne tik žemės paviršiuje, bet ir žemėje. Daugelį tu akmenų panaudojo Važinskis šventoriui aptverti, daugybę išvežiojo ūkininkai, sunaudojo kelių statybai, bet daug dar tebėra. 1937 m. ūkininkas Mitkus, kasdamas tvartams statyti pamatus, metro gilumoje surado gerai išsilaikiusį akmeninį grindinį, tačiau nepavyko patirti, kurios rūšies pastato ar sutvirtinimo liekanas jis ten buvo suradęs”. (B.Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1991 m., IV t., 372 p.).

Įėjimai prie durų grįsti natūralių lauko akmenų priegrindomis. Centrinio įėjimo priegrinda buvo apaugusi velėna, todėl tvarkant aplinką ji nulupta, o sunaikinta priegrindos dalis atstatyta. Nuo centrinių vartų iki koplyčios durų yra padarytas akmenų takas.

Naujai atstatyta šventoriaus akmenų tvora padaryti metaliniai vartai, kurie vietinių gyventojų rakinami. Zomatas sukrautas iš akmenų, kurie sudėti vienas ant kito, bet nesutvirtinti cementu ar kita rišamąją medžiaga. Vartus nukalė Algirdas Stonkus.

Į koplyčią veda du įėjimai. Centrinis įėjimas, kur yra didelės dvivėrės durys, dabar jos naujai padarytas, bet stengtasi pritaikyti prie senųjų, kurios buvo su įrašu “1862”. Tai, matyt, pastatymo metai. Šias duris padarė vietinis stalius Balvočius. Durys į zakristiją išlikusios senosios. Jos sukaltos kalvio darbo vinimis. Yra ir senoviška kaltinė spyna, bet pamestas raktas, todėl padarytas naujas užrakinimas su paprasta pakabinama spyna

Stogas dvišlaitis, dengtas cinkuota skarda. Iš jos padaryti lietvamzdžiai. Centrinį įėjimą pabrėžia nedidelis bokštelis, kurį užbaigė naujai suvirintas metalinis kryžius. Kitame koplyčios gale yra mažesnis kryžius. Jis taip pat šiuolaikiškas. Juos virino kolūkio dirbtuvėse, atrodo, suvirintojas Antanas Virketis. Koplyčios pamatai yra akmens mūro. Pati koplyčia suręsta iš storų tašytų rąstų. Nepriklausomybės laikais ji buvo apkalta dailylentėm, kurias tvarkant teko nulipti, nes buvo supuvusios. Naujas apkalas nudažytas tamsiai žaliu pinoteksu. Ši spalva puikiai dera prie gamtovaizdžio. Langai palikti tie patys, nudažyti baltai.

Koplyčios vidus kolūkio laikais buvo išbalintas kalkėmis. Atstatant sienos buvo nušveistos ir išdažytos baltai. Išlupus senąsias grindis buvo rastas plytų grindinys. Plytos buvo sutrūpėjusios, todėl reikėjo pakeisti naujomis. Plytomis buvo išgrįstas tik centrinis praėjimas. Tuo norėta pabrėžti ankstesnę dangą. Kitur sudėtos pušinės obliuotos grindys. Tikintiesiems susėsti padaryti suolai. Altorių su dideliu kryžiumi 1991 m. padarė tautodailininkas Antanas Viskontas. Du sietynus koplyčiai nukalė kalvis Algirdas Stonkus, gyvenantis Mažeikiuose. 1998 m. rudenį klebonas suremontavo Tirkšlių kapinių koplyčią ir vieną sietyną iš Geidžių pervežė į Tirkšlius.

http://www.mke.lt