Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia pastatyta 1774 m.

XVIII a. pab. įkurta parapija, į kurią dirbti buvo paskirtas kunigas Radvilavičius. Tuo metu bažnyčia jau buvo apgriuvusi. Klebono rūpesčiu ji pradėta remontuoti, pastatyta špitolė. 1791 m. žemaičių vyskupas T. J. Bukotas pašventino atnaujintą Pagramančio bažnyčią.

Ji iki šių dienų yra išlaikiusi XVIII a. II pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Pagrindinis fasado plotis didesnis už jo aukštį iki karnizo. Bažnyčia yra lotyniškojo kryžiaus formos plano. Nava nežymiai ilgesnė ir platesnė už transeptą, užbaigta trisiene apsida. Bažnyčios šiaurės kampe pastatytas priestatas.

Viduje, ties pagrindiniu įėjimu, stovi du stulpai, remiantys balkoną, atitvertą medinėmis baliustromis, skirtą chorui ir vargonams. Presbiterija atitverta neaukšta medine tvorele su baliustromis. Interjerą puošia trys mediniai altoriai, nemažai senųjų bažnyčios puošybos elementų.

XIX a. pastatyta medinė varpinė, prie kurios XX a. vid. iškilo priestatas. Varpinė yra sudėtinio tūrio – ją sudaro dvi skirtingų dydžių dalys. Dominuoja apatinis tūris, virš jo varpinę juosia stogelis. Viršutinę dalį vainikuoja keturšlaitis piramidinis stogas, užsibaigiantis smaile su ornamentuotu kryželiu.

Bažnyčios šventorius netaisyklingo daugiakampio formos. Jį juosia skaldytų lauko akmenų mūro tvora su joje įmūrytomis 14 koplytėlių-stacijų, dvejais vartais ir varteliais.

Vaida Almonaitytė-Navickienė