Pirmoji bažnyčia 1639 m. Veiviržėnuose pastatyta vadinamųjų senųjų Šv. Jurgio kapinių teritorijoje, fasadu atsukta į rytus. Bažnyčios įkūrimą, kaip minėta istoriniuose šaltiniuose, fundavo lenkijos karalius ir LDK Kunigaikštis Vladislovas IV Vaza, pastatė Rietavo seniūnas Aleksandras Masalskis su žmona Apolonija Jasienskyte, skirdami bažnyčiai 1 valaką žemės. Veiviržėnų bažnyčia iš pradžių savo kunigo neturėjo, bažnyčią aptarnavo Rietavo kunigai.

Antrosios bažnyčios statybos data istoriniuose šaltiniuose nurodomia 1767 m. Sklypą bažnyčios statybai senosiose kapinėse skyrė Rietavo seniūnijos ir dvaro valdytojas Pranciškus Ksaveras Oginskis. Bažnyčia statyta už parapijiečių aukas, dalį lėšų skyrė diecezija.

1775 m. biržėlio 11d. naują bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Mykolas Chominskis, suteikdamas jai Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą. Nauja bažnyčia buvo daug erdvesnė – 16 sieksnių ilgio, 9,3 sieksnių pločio.

1795 m. Liepos 23 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis įsteigė Veiviržėnų parapiją, reformavo bažnyčiai skirtų žemių administravimą. Tai buvo istoriškai svarbus faktas Veiviržėnų bažnyčiai: apie pusantro šimto metų buvusi Rietavo parapijos globoje, ji tapo savarankiška parapine bažnyčia.

Klebonaujant kun. Justinui Fedoravičiui 1859 – 1866 m. šventoriaus vakariniame pakraštyje maždaug 18 m. nuo bažnyčios pastatyta akmenų mūro, vientiso tūrio, kvadratinė, dvitarpsnė varpinė.

1887 m. Veiviržėnų parapiją perėmęs klebonas kun. Boleslovas Tamulevičius šventorių aptvėrė nauja skaldytų akmenų tvora. Priešais bažnyčios didžiąsias duris išmūryti degtų plytų centriniai vartai, jų viršuje iškelti trys cementiniai kryžiai. Įvairiose šventoriaus pusėse buvo treji varteliai: vieni į rytus, kiti – prie bažnyčios galo, treti – vakarinėje bažnyčios pusėje.
http://www.veivirzenai.lt