Dvaras išsidėstęs Pakėvio kaimo rytinėje dalyje. Jis įsikūręs aukštumoje, kurią supa iškasti tvenkiniai.

Pakėvio dvaras žinomas nuo XVII a. 1685 m. jis paminėtas Beržėnų valsčiaus aktuose. Žinoma, kad šiame dvare gimė rašytojas ir tautotyrininkas Liudvikas Adomas Jucevičius (1813–1846). Tarybiniais metais dvaro pastatai buvo naudojami kolūkio reikmėms, rūmuose veikė mokykla.

Dvaro teritorija užima apie 40 ha plotą. Jo pastatai – centriniai rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė – čia iškilo apie 1900 m. Rūmai buvę netaisyklingos T raidės formos plano. Juos sudarė dvi, kaip manoma, ne vienu metu statytos dalys: šiaurės vakarų karkasinė dalis kiek anksčiau, o prie jos vėliau prijungta mūrinė dalis.

2009 m. dvaras įsigytas iš buvusio savininko p. Naikausko. UAB „Pakėvio dvaras“ parengė Pakėvio dvaro gyvenamojo namo (buvusių dvaro rūmų) ir pagalbinių pastatų rekonstrukcijos ir pritaikymo turizmui techninį projektą. Ant išlikusių pamatų, remiantis ikonografine medžiaga, numatyta atkurti buvusią medinę šiaurės vakarų rūmų pastato dalį. Konsultuojantis su paveldosaugininkais sukurtas vientisas ir apgalvotas projektas. Taip pat suplanuota rekonstruoti buvusią arklidę, iš kurios telikę lauko akmenų mūro pamatai ir svirną.

2011 m., prieš darbų pradžią, dvaro teritorijoje buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, surinkti 194 radiniai: kaimiška ir glazūruota keramika, plokštinių koklių fragmentai, fajanso šukės, kaltinės vinys, datuojami XVIII a. pab.–XX a. pr. radiniai perduoti Kelmės krašto muziejui.

2013 metų rugsėjo 7 d. dvaro šeimininkai pakvietė Pakėvio ir Vaiguvos kaimo bendruomenes apsilankyti jau visiškai pasikeitusiame Pakėvio dvare. Puikūs pastatai, sutvarkyta aplinka, nuostabūs peizažai aplink – džiugu, kad dar vienas Lietuvos dvaras atgijo naujam gyvenimui.