Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20-30 proc. Tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.
Ventės rago ornitologinė stotis įkurta 1929 m. prof. T. Ivanausko iniciatyva. Pro Ventės Ragą praeina didysis paukščių migracijos kelias. Kai kada per vieną dieną čia praskrenda 100–200 tūkst. paukščių. Pirmieji žieduotojai buvo švyturio prižiūrėtojas, gamtos bičiulis Mikas Pozingis, A, Vaitkevičius, J. Šeštokas. Vėliau V. Rimkus, V. Mackevičius, L. Jezerskas, A. Balbierius ir kiti. Tinklai buvo užmetami ant krūmų, žemesnių medžių. Per metus apžieduodama po porą tūkstančių varnėnų, kregždžių, zylių ir kt. smulkių paukščių. Tuo laiku Lietuva dar neturėjo lietuviškų žiedų, juos gaudavo iš Kuršių nerijoje įsikūrusios pirmosios pasaulyje ornitologinės stoties „Die Vogelwartw Rossiten“ (įkurta 1902 m.). 1931 m. pradėta žieduoti lietuviškais žiedais su įrašu „Lithuania“. Nuo 1959 m. jau panaudojami Helgoland tipo 6 m aukščio ant stulpų užtraukiami tinklai. 1978–1979 m. gaudyklės modernizuojamos panaudojant 25 m aukščio ažūrinius metalinius stulpus. Didžiuliai tinklai pakeliami ir nuleidžiami per 70 sekundžių elektrinėmis gervėmis. 1982– 1984 m. įrengiamos trys naujo tipo „zigzaginės“ gaudyklės, kurios veikia bet kokiomis oro sąlygomis. 1985 m. įrengiamos dvi kilnojamos didžiosios tilvikinės gaudyklės vandens ir pelkių paukščiams. 1929– 1999 m. Ventės Rago ornitologinė stotis apžiedavo ~ 1,4 mln. paukščių, daugiau kaip 200 rūšių. Pagauta daugiau kaip 1000 paukščių su Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Vokietijos, Italijos ir kt. šalių žiedais. Kasmet gaunami pranešimai iš įvairių Europos, Azijos ir net Afrikos šalių apie Ventės Rage žieduotus paukščius. Nuo 1974 m. ornitologiniai stočiai vadovauja L. Jezerskas.
Šią nuostabią vietą atrado pirmasis stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščiai žieduoti pradėti metais ankščiau – 1929 m. Tiesa, tuo metu žiedų su lietuviškais įrašais dar nebuvo. Buvo naudojami vokiški Rasytės ornitologinės stoties žiedai. 1931 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus žiedus paukščiams su įrašu „Universitetẻ Lithuanie“, o vėliau – „Mus. Zool. Lituania“.
Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2-4 tūkst. paukščių. Daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių ir kt. Iš pradžių Ventės rage sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.
Per pastaruosius 26 metus apžieduota 1,6 mln. paukščių. Ir dabar kasmet Ventės rage žieduojama po 60-80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.
Paukščiams žieduoti naudojami žiedai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba nerūdėjančio plieno ir nikelio lydinio. Žmonės kažkodėl klaidingai mano, kad ant žiedo būna žiedavimo vietos ir datos įrašas. Iš tikrųjų žiede būna įspaustas paukščių žiedavimo centro adresas ir žiedo numeris, kurį gali sudaryti vien skaitmenys arba sskaitmenų ir raidžių derinys. Ant Lietuvoje naudojamų dabartinių žiedų yra rašoma ZOOL. MUS. KAUNAS LITHUANIA bei numeris.
Lietuvoje naudojami keliolikos dydžių žiedai. Mažiausi žiedai dedami ant smulkiausių (nykštukai, karetaitės, pečialindos), o didžiausi – ant stambiausių (gulbės, ereliai, gandrai) paukščių kojų. Dviejų vienodo numerio žiedų nebūna. Todėl kartu su žiedu kiekvienas paženklintas paukštis tarsi gauna pasą, pagal kurį galima sužinoti, koks paukštis buvo žieduotas, kur ir kada (visi tie duomenys rašomi pagal žiedų eilės numerį specialiuose blankuose ir saugomi ornitologinėje stotyje bei Lietuvos paukščių žiedavimo centre).
Tradicinis paukščių ženklinimas žiedą uždedant ant paukščio kojos nėra vienintelis. Gulbėms ir žąsims plastikiniai žiedai dedami ir ant kaklo. Tokie žiedai lengvai pastebimi ir iš didelio atstumo ir jų numerius galima perskaityti per žiūronus ir teleskopus. Yra ir kitų paukščių ženklinimo būdų: plunksnų dažymas; naudojami įvairūs lengvi plastikiniai lankeliai ir žymekliai, kurie tvirtinami ant paukščio snapo ar sparnų; ant stambesnių paukščių tvirtinami radijo siųstuvai ir t.t.
Į paukščiams gaudyti skirtas gaudykles įkliūva ir kitų gyvūnų. Be paukščių, bene gausiausiai gaudyklėse randama įkliuvusių įvairių vabzdžių: laumžirgių, vabalų, didesnių uodų, dieninių ir naktinių drugių.
Į gaudykles įkliuvę paukščiai privilioja ir kiauninius žvėrelius. Neretai gaudyklėse aptinkamos miškinės bei akmeninės kiaunės, kiek rečiau – kanadinės audinės, šermuonėliai ar žebenkštys. Kiti žinduoliai (ežiai, pilkieji kiškiai, voverės, usūriniai šunys ar lapių jaunikliai) į gaudykles įlenda atsitiktinai. Gana dažnai į zigzaginių gaudyklių kameras įlenda įvairių rūšių varliagyviai bei žalčiai.